Kūdikio kvėpavimo garsai: priežastys, ką laikyti norma ir kada kreiptis į gydytoją

Naktį iš kūdikio lovytės pasigirdęs neįprastas garsas gali akimirksniu išblaškyti net ir labai pavargusius tėvus. Šnarpštimas, cyptelėjimas, garsus tarsi burbuliuojantis kvėpavimas - visa tai mažam žmogui kartais skamba stebėtinai garsiai. Jei svarstote, kodėl kūdikis šnypščia ar leidžia kitus keistus garsus, tikrai nesate vieni.

Kūdikių kvėpavimo garsai dažnai būna labai įvairūs. Jų kvėpavimo takai siauri, kvėpavimo ritmas dar tik bręsta, o net nedidelis gleivių kiekis gali skambėti grėsmingai. Dažniausiai tokie garsai yra nepavojingi. Vis dėlto kai kurie požymiai gali rodyti kvėpavimo sutrikimą, kuriam reikia skubios medikų pagalbos. Svarbu išmokti atskirti, kada galima ramiai stebėti, o kada verta pasitikėti tėvų nuojauta ir kreiptis pagalbos.

Kodėl kūdikiai kvėpuodami skleidžia tiek daug neįprastų garsų

Naujagimių ir mažų kūdikių kvėpavimas nėra toks kaip vyresnių vaikų ar suaugusiųjų. Kvėpavimo sistema dar nesubrendusi, o organizmas po gimimo sparčiai prisitaiko prie naujos aplinkos.

Yra kelios visai įprastos priežastys, dėl kurių kūdikių kvėpavimas gali atrodyti garsus, nelygus ar šiurkštus:

• Labai siauri kvėpavimo takai: net šiek tiek pridžiūvusių gleivių ar atpiltas pienas ryklės srityje gali sukelti ryškų garsą.
• Siauros nosies landos: pirmaisiais mėnesiais kūdikiai daugiausia kvėpuoja pro nosį. Todėl ir nestiprus kūdikio nosies užgulimas gali lemti šnarpštimą, šniokštimą ar nosinį kvėpavimą.
• Gleivės: kūdikis dar nemoka išsipūsti nosies ar efektyviai atsikrenkšti, todėl sekretas lieka kvėpavimo takuose ir yra girdimas.
• Nesubrendęs kvėpavimo reguliavimas: ypač miegant mažylių kvėpavimo ritmas gali būti netolygus.
• Minkštesni viršutinių kvėpavimo takų audiniai: kai kuriems kūdikiams nustatoma laringomalacija - būklė, kai audiniai virš gerklų yra minkštesni ir kvėpuojant juda.

Pats garsas ne visuomet pasako, ar yra bėda. Daug svarbiau įvertinti bendrą vaiko būklę. Ar kūdikis yra rausvas, budrus pabudęs, gerai valgo ir tarp įkvėpimų atrodo ramus? Tai paprastai yra geri ženklai.

Įprasti kūdikių garsai, kurie dažnai išgąsdina tėvus

Šnarpštimas ir kūdikio knarkimas

Kūdikio knarkimas ir šnarpštimas ypač dažni naujagimystės laikotarpiu. Nosies landos labai mažos, todėl užtenka truputėlio gleivių, sausesnio oro ar nepatogesnės galvos padėties, kad kvėpavimas taptų girdimas.

Šniokštimą galite labiau pastebėti po maitinimo, kai mažylis guli ant nugaros, arba peršalus. Nosis kartais skamba lyg visiškai užgulta, nors iš jos beveik niekas neišteka.

Gleives gali padėti suskystinti kūdikiams skirtas fiziologinio tirpalo purškalas ar lašai. Jei reikia, sekretą galima labai švelniai pašalinti nosies aspiratoriumi. Tačiau nosies siurbti pernelyg dažnai nereikėtų - gleivinė gali sudirgti ir dar labiau patinti.

Retkarčiais girdimas tylus knarkimas paprastai nekelia nerimo. Per įprastą vizitą pas šeimos gydytoją ar pediatrą verta apie tai užsiminti, jei knarkimas kasnakt garsus, jį lydi kvėpavimo pauzės arba kūdikis atrodo pavargęs ir prasčiau valgo.

Periodinis kvėpavimas kūdikiui

Vienas neįprasčiausiai atrodančių, bet dažnai normalių reiškinių yra periodinis kvėpavimas kūdikiui. Mažylis gali trumpam, iki maždaug 10 sekundžių, nustoti kvėpuoti, po to kelis kartus įkvėpti greičiau ir vėl grįžti prie įprasto ritmo.

Dažniausiai tai atrodo taip:

1. Keli ramūs, reguliarūs įkvėpimai
2. Trumpa, paprastai iki 10 sekundžių trunkanti pauzė
3. Keli greitesni įkvėpimai
4. Vėl įprastas ritmas

Toks kvėpavimas būdingas naujagimiams ir dažniausiai pastebimas miegant. Smegenys dar mokosi tolygiai reguliuoti kvėpavimo ritmą, todėl augant šis reiškinys paprastai išnyksta.

Stenkitės vertinti ne vien sekundes, bet ir patį vaiką. Jei pauzė trumpa, kūdikio odos spalva išlieka normali, jis atrodo atsipalaidavęs ir netrukus vėl kvėpuoja įprastai, tai dažniausiai nėra pavojinga. Jei kvėpavimas sustoja ilgiau nei 10 sekundžių, pakinta odos spalva, kūdikis suglemba ar jį sunku pažadinti, būtina skubi medicininė apžiūra.

Kūdikio urzgimas miegant

Retkarčiais pasitaikantis kūdikio urzgimas miegant gali būti visiškai normalus. Kūdikiai miega garsiai: vartosi, cypsi, stena, rąžosi ir kartais skleidžia garsus, primenančius mažą ožiuką.

Urzgimas kartais susijęs ir su virškinimu. Naujagimis gali stengtis išleisti dujas ar pasituštinti, net jei išmatos minkštos. Vien tai paprastai nereiškia vidurių užkietėjimo.

Svarbus žodis čia yra „retkarčiais“. Pavienis urzgimas miegant ar tuštinantis dažniausiai nekelia grėsmės. Visai kas kita, jei kūdikis urzgia su kiekvienu įkvėpimu. Tai gali būti kvėpavimo nepakankamumo požymis.

Kūdikių žagsėjimas

Kūdikių žagsėjimas yra labai dažnas ir beveik visada nepavojingas. Jis atsiranda dėl to, kad diafragma - po plaučiais esantis kvėpuoti padedantis raumuo - dar nesubrendusi ir lengvai sudirginama.

Žagsulį gali paskatinti maitinimas, prarytas oras, verksmas, sujaudinimas ar pilnesnis skrandukas. Vieni kūdikiai žagsi kasdien, kiti - po beveik kiekvieno maitinimo kelias savaites.

Žagsulys kūdikiui neskauda ir dažniausiai gydyti jo nereikia. Nebandykite taikyti liaudiškų būdų, gąsdinti vaiko ar sulaikyti jam kvėpavimo. Kartais padeda po maitinimo kurį laiką palaikyti kūdikį vertikaliai, maitinti mažesnėmis porcijomis dažniau ir leisti atsirūgti. Tačiau dažniausiai žagsulys tiesiog praeina savaime.

Triukšmingas kvėpavimas, dėl kurio gali reikėti gydytojo apžiūros

Ne kiekvienas garsas yra tik įprasta naujagimio ypatybė. Jei abejojate, nufilmuokite trumpą vaizdo įrašą ar įrašykite garsą ir parodykite šeimos gydytojui, pediatrui ar vaiką prižiūrinčiai slaugytojai. Kūdikiai turi ypatingą talentą nustoti skleisti nerimą keliantį garsą vos atvykus į gydytojo kabinetą.

Stridoras - aukštas garsas įkvepiant

Stridoras yra aukštas, cypiantis ar šiurkštus garsas, dažniausiai girdimas kūdikiui įkvepiant. Jis gali sustiprėti vaikui verkiant, valgant, gulint ant nugaros ar susijaudinus.

Daugeliui kūdikių stridorą sukelia laringomalacija. Esant šiai būklei, minkšti audiniai virš gerklų įkvepiant trumpam įlinksta į vidų. Skambėti tai gali gąsdinančiai, tačiau lengva laringomalacija kūdikiui dažniausiai savaime palengvėja kvėpavimo takams tvirtėjant, paprastai per pirmuosius 12-18 gyvenimo mėnesių.

Galimi laringomalacijos požymiai kūdikiui:

• Aukštas garsas įkvepiant, ypač verkiant
• Garsesnis kvėpavimas gulint ant nugaros
• Triukšmingas valgymas
• Dažnas atpylimas ar į refliuksą panašūs simptomai
• Garsas susilpnėja, kai kūdikis ramus ar laikomas vertikaliai

Nors laringomalacija dažnai nėra pavojinga, užsitęsusį stridorą turėtų įvertinti gydytojas. Sunkesniais atvejais gali sutrikti maitinimas, svorio augimas ar deguonies pasisavinimas. Nelaukite planinio vizito, jei kūdikis maitinamas springsta, nepriauga svorio, jam pasitaiko kvėpavimo pauzių ar pamėlsta lūpos.

Nuolatinis švokštimas

Kūdikio šnypštimas, tiksliau švokštimas, paprastai yra muzikalus, švilpimą primenantis garsas, dažniau girdimas iškvepiant. Jis skiriasi nuo nosinio šnarpštimo dėl užgulusios nosies. Švokštimas gali reikšti, kad oras juda per susiaurėjusius apatinius kvėpavimo takus.

Kūdikių švokštimas gali atsirasti sergant virusine infekcija, pavyzdžiui, bronchiolitu, kuris dažnesnis šaltuoju metų laiku. Jį gali sukelti ir kitos priežastys, dėl kurių kvėpavimo takai dirginami ar susiaurėja. Labai mažą kūdikį, kuriam atsirado naujas, nepraeinantis švokštimas, ypač jei jis kosėja, turėtų apžiūrėti gydytojas.

Sloga gali lemti triukšmingą kvėpavimą, tačiau tai nebūtinai bus tikras švokštimas. Nebūtina patiems tiksliai nustatyti garso pavadinimo. Svarbiau stebėti, kiek pastangų vaikui reikia kvėpuoti. Ar jis kvėpuoja lengvai, ar atrodo, kad kiekvienas įkvėpimas reikalauja didelio darbo?

Kosulys: kada jis normalus, o kada ne

Pavienis kūdikių kosulys yra normalus. Kūdikiai kosėja norėdami pašalinti gleives, seiles ar maitinant ne į tą pusę patekusį pieną. Vienas ar du kosčiojimai seilėjantis ar po buteliuko dažniausiai nėra priežastis nerimauti.

Jei kosulys kartojasi ir tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, ypač mažam kūdikiui, susisiekite su šeimos gydytoju ar pediatru. Priežasčių gali būti įvairių: virusinė infekcija, refliuksas, į gerklę nutekančios nosies gleivės ar krūtinės ląstos liga, kurią reikia įvertinti.

Atkreipkite dėmesį į aplinkybes. Kodėl kūdikis kosėja - gal tik valgydamas, gal labiau naktį? Ar po kosulio jis vemia, atsisako valgyti, tampa neįprastai mieguistas? Tokia informacija gydytojui padeda greičiau suprasti situaciją.

Lojantis kosulys

Šiurkštus, į ruonio lojimą panašus kosulys gali būti krypo požymis. Krypą dažniausiai sukelia virusas, dėl kurio paburksta gerklų ir trachėjos sritis. Liga neretai prasideda sloga, o kosulys labiausiai sustiprėja naktį.

Vėsesnis, ramus oras kai kuriems vaikams palengvina savijautą. Tėvai kartais renkasi pasėdėti garų pilnoje vonioje, tačiau su karštu vandeniu būtina elgtis itin atsargiai. Nelaikykite kūdikio virš garų ir nebandykite jo garinti tiesiogiai, nes nudegimai įvyksta labai greitai. Laikykite vaiką vertikaliai, raminkite ir kreipkitės į gydytoją, jei lojantį kosulį lydi triukšmingas kvėpavimas ramybės metu, didėjantis neramumas ar sunkumai maitinantis.

Urzgimas su kiekvienu įkvėpimu

Tai nėra tas pats, kas pavienis garsas miegant. Urzgimas su kiekvienu įkvėpimu, ypač iškvepiant, gali reikšti, kad kūdikis bando išlaikyti kvėpavimo takus atvirus. Tai vienas iš galimų ryškaus kvėpavimo sutrikimo požymių.

Jei toks garsas girdimas nuolat, vaikui būnant tiek budriam, tiek miegančiam, kreipkitės skubios medicinos pagalbos. Nelaukite, ar po kito miego tai savaime praeis.

Pavojaus ženklai: kada būtina skubi pagalba

Kūdikių būklė gali pablogėti greitai, todėl galimų kvėpavimo problemų nereikėtų nerūpestingai stebėti namuose. Nedelsdami skambinkite 112 arba vykite į artimiausios ligoninės skubiosios pagalbos skyrių, jei pastebite bent vieną iš šių požymių:

• Daugiau nei 60 įkvėpimų per minutę, kai kūdikis ramus
• Krūtinės ląstos įtraukimus, kai su kiekvienu įkvėpimu įdumba oda tarp šonkaulių, po šonkaulių lanku ar ties kaklo duobute
• Nosies sparnelių plėtimąsi kvėpuojant
• Mėlynas, pilkšvas ar labai blyškias lūpas arba liežuvį
• Urzgimą su kiekvienu įkvėpimu
• Kūdikis negali pavalgyti, nes jam per sunku kvėpuoti
• Kūdikis suglebęs, neįprastai mieguistas, sunkiai pažadinamas ar daug mažiau reaguoja nei įprastai
• Kvėpavimo pauzė trunka ilgiau nei 10 sekundžių arba kartu pakinta odos spalva

Nesijaudinkite, kad galite pasirodyti pernelyg atsargūs. Galimas kūdikių dusulys turi būti įvertintas nedelsiant. Jei keičiasi vaiko spalva arba akivaizdu, kad jis sunkiai kvėpuoja, pirmiausia imkitės veiksmų, o klausimus užduokite vėliau.

Ką galima daryti namuose, kai kvėpavimas tik nežymiai triukšmingas

Jei kūdikis atrodo gerai, o garsus kvėpavimas susijęs su lengvu nosies užgulimu ar įprastais naujagimio garsais, jam gali padėti keli paprasti dalykai:

• Po maitinimo kurį laiką palaikykite kūdikį vertikaliai.
• Užgulus nosiai naudokite fiziologinio tirpalo lašus, o sekretą siurbkite švelniai ir tik prireikus.
• Jei per vieną maitinimą vaikas greitai pavargsta, siūlykite mažesnes porcijas dažniau.
• Palaikykite kambaryje malonią, ne per aukštą temperatūrą ir pasirūpinkite, kad aplinka būtų be tabako dūmų.
• Miegoti kūdikį visada guldykite ant nugaros, ant tvirto ir lygaus čiužinio.
• Nekelkite čiužinio, nenaudokite pagalvių ar miego pozicionierių - jie nėra saugūs kūdikio miegui.

Pasitikėkite tuo, ką matote. Triukšmingai kvėpuojantis naujagimis, kuris valgo, auga, yra rausvas ir ramus, gali būti tiesiog garsiai kvėpuojantis kūdikis. Tačiau tylus vaikas, kuris kvėpuoja labai greitai, įtraukia tarpšonkaulius ar atsisako maisto, turi būti apžiūrėtas.

Svarbiausia pavargusiems tėvams

Kūdikiai gali skleisti neįtikėtinai daug garsų: šnarpšti, cypti, žagsėti ir urgzti miegodami. Dažniausiai tai susiję su mažu kūnu, siaurais kvėpavimo takais ir dar nevisiškai subrendusia kvėpavimo sistema. Periodinis kvėpavimas, retkarčiais pasigirstantis knarkimas, žagsulys ir trumpas urzgimas miegant dažnai yra normalūs.

Tačiau nuolatinis švokštimas, stridoras, nepraeinantis kosulys, lojantis kosulys ar urzgimas su kiekvienu įkvėpimu neturėtų būti numojami ranka. Savo kūdikio įprastus garsus pažįstate geriausiai. Jei kas nors skamba kitaip, garsiau arba atrodo, kad vaikui sunkiau kvėpuoti, kreipkitės patarimo. Tai ne panika. Tai rūpestingas tėvų elgesys.