Pirmosios savaitės su naujagimiu dažnai prabėga lyg rūke: maitinimai, sauskelnių keitimas, bandymai atskirti, ką reiškia kiekvienas verkštelėjimas. Kai tik atrodo, kad pradėjote „įsivažiuoti“, kas nors užsimena apie pirmuosius skiepus kūdikiui, ir staiga atsiranda visiškai naujas klausimų rinkinys.
Jei svarstote, kokius skiepus gauna naujagimis, kodėl jie reikalingi taip anksti ir kas po jų laikoma normalia reakcija, tikrai nesate vieni. Galima viską ramiai susidėlioti žingsnis po žingsnio.
Čia daugiausia kalbėsime apie Lietuvos kontekstą ir tuos skiepus, kurie dažniausiai aptariami jau ligoninėje arba per pirmąsias gyvenimo dienas ir savaites: hepatito B skiepą naujagimiui (jis yra dalis skiepų serijos) ir BCG skiepą naujagimiui nuo tuberkuliozės. Taip pat apžvelgsime, kaip šie skiepai įsilieja į platesnį naujagimio skiepų tvarkaraštį pirmaisiais gyvenimo metais.
Jūsų kūdikis į pasaulį atsineša dalį jūsų imuniteto. Nėštumo pabaigoje per placentą jam perduodami antikūnai, žindymas šią apsaugą dar šiek tiek papildo. Tačiau tokia apsauga yra:
Kai kurios infekcijos pirmaisiais gyvenimo mėnesiais yra ypač pavojingos. Kūdikių imuninė sistema dar tik mokosi, jie maži, todėl suserga greitai ir gali labai sunegaluoti per trumpą laiką.
Skiepai duoda imunitetui tarsi „špargalkę“. Vietoj to, kad pirmas susidūrimas su pavojingu mikrobu būtų reali infekcija, kūdikio organizmas pamato jo dalelę ar „suląžytą“ versiją ir išmoksta, kaip ją atpažinti ir sunaikinti. Vėliau, jei pasitaiko tikras užkratas, organizmas jau pasiruošęs.
Visame pasaulyje skiepai laikomi vienu iš veiksmingiausių būdų apsaugoti kūdikį nuo sunkių ligų, komplikacijų ir ankstyvos mirties. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad skiepai kasmet išgelbsti milijonus gyvybių. Skaičiai atrodo abstraktūs, kol supranti, kad tai labai realūs kūdikiai, tokie kaip jūsų.
Lietuvoje skiepas nuo hepatito B naujagimiui rekomenduojamas visiems kūdikiams. Skiepai nuo tuberkuliozės kūdikiui (BCG) taikomi pagal riziką ir galiojančias sveikatos apsaugos rekomendacijas, kurios laikui bėgant gali kisti.
Per pirmą mėnesį dažniausiai kalbama apie:
Hepatito B skiepą naujagimiui
BCG skiepą naujagimiui (nuo tuberkuliozės)
Daliui tėvų atrodo netikėta, kad kažkas daroma taip anksti, vos gimus. Tai gali gąsdinti. Todėl verta atidžiau pasižiūrėti, ką daro kiekvienas skiepas, kodėl laikas toks ankstyvas ir ko tikėtis po procedūros.
Hepatitas B - tai virusas, pažeidžiantis kepenis. Suaugusieji gali sunkiai sirgti ūminiu hepatitu, tačiau kūdikiams ir mažiems vaikams didžiausia problema yra lėtinė infekcija.
Jei kūdikis hepatitu B užsikrečia gimdymo metu ar ankstyvoje vaikystėje, iki 90 % atvejų infekcija tampa lėtine. Metų metus ji gali tyliai žaloti kepenis ir vėliau padidinti riziką:
Pagal išvaizdą neįmanoma pasakyti, ar žmogus yra hepatito B nešiotojas. Daugelis užsikrėtusiųjų jaučiasi puikiai ir ilgai nežino, kad turi virusą.
Medicinoje dažnai minimas terminas „vertikalus perdavimas“. Tai reiškia infekciją, perduodamą iš mamos kūdikiui nėštumo ar gimdymo metu.
Jei mama yra hepatito B nešiotoja, rizika užkrėsti kūdikį be apsaugos yra didelė. Todėl Lietuvoje nėščiosios tikrinamos dėl hepatito B, o teigiamo atsakymo atveju kūdikio skiepijimas planuojamas iš anksto.
Dėl to hepatito B skiepas naujagimiui toks laiko atžvilgiu jautrus:
Jei žinoma, kad mama serga hepatitu B, medikai dažniausiai:
Net jei nėštumo metu hepatitas B nenustatytas, vis daugiau šalių renkasi visuotinius skiepus nuo hepatito B nuo gimimo. Lietuva jau senokai yra tarp tokių valstybių - taip sukuriamas saugumo tinklas, jei infekcija nėštumo metu nebūna nustatyta.
Hepatito B skiepas nėra vienkartinė injekcija, po kurios viskas baigta. Tvirtas ir ilgalaikis imunitetas susiformuoja tik po kelių dozių.
Lietuvoje apsauga nuo hepatito B paprastai užtikrinama taip:
Tikslų grafiką jums pateiks gydytojas ar slaugytoja ir pažymės kūdikio skiepų pažymėjime ar e. sveikatos sistemoje.
Jei dozės praleidžiamos ar labai atidedamos, ypač rizikos grupės kūdikiams, atsiranda pavojingų „skylučių“ apsaugoje.
Dauguma kūdikių hepatito B skiepą naujagimiui pakelia labai gerai. Galimos trumpalaikės reakcijos:
Tai rodo, kad imuninė sistema „pastebėjo“ skiepą ir pradėjo dirbti.
Nuo šio skiepo negalima užsikrėsti hepatitu B. Vakcina nėra gyva, joje nėra pilnaverčio viruso, todėl infekcijos sukelti negali.
Tuberkuliozė (TB) - tai bakterinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia Mycobacterium tuberculosis. Nors daugeliui tuberkuliozė asocijuojasi su senomis istorijomis ir praeitimi, Lietuvoje ir šiandien turime šios ligos atvejų, ypač tarp rizikos grupių.
Dažniausiai tuberkuliozė pažeidžia plaučius ir gali sukelti:
Kūdikiams ir mažiems vaikams tuberkuliozė pavojinga tuo, kad gali išplisti už plaučių ribų. Ypač bijoma šių formų:
Tokios formos gali sukelti sunkią negalią ar net mirtį. Dėl to BCG skiepas orientuotas į sunkių tuberkuliozės formų prevenciją mažiems vaikams, o ne į klasikinę suaugusiųjų plaučių TB.
Lietuvos skiepijimo kalendorius periodiškai atnaujinamas pagal epidemiologinę situaciją, todėl tikslus BCG skiepo kūdikiui taikymas gali keistis. Bendra kryptis tokia, kad skiepijami arba visi naujagimiai, arba tie, kuriems nustatyta didesnė rizika susidurti su TB, pavyzdžiui:
Apie tai, ar jūsų vaikui priklauso BCG skiepas naujagimiui, turėtų informuoti nėštumą prižiūrintis gydytojas, akušerė ar šeimos gydytojas. Kai kuriose įstaigose skiepas atliekamas pirmosiomis gyvenimo dienomis, dar gulint gimdymo skyriuje, kituose rajonuose šeimas kviečia į skiepijimo kabinetą per pirmąsias savaites.
Didžiausia sunkių tuberkuliozės formų rizika tenka pirmiesiems 5 gyvenimo metams, ypač iki 2 metų. Jei kūdikis anksti susidurtų su užkratu, labai svarbu, kad apsauga jau būtų suformuota.
Ankstyvas BCG skiepas naujagimiui:
Skirtingai nuo daugelio kitų skiepų, BCG dažniausiai yra vienkartinis. Paprastai pakanka vienos dozės visam vaikystės laikotarpiui.
Labai dažnas klausimas dėl BCG rando ant žasto.
BCG vakcina leidžiama po oda, į viršutinę kairę rankos dalį. Reakcija paprastai vyksta keliais etapais:
Pirmos dienos
Kitos savaitės
Po kelių savaičių ar mėnesių
Tai įprasta ir tikėtina. Randas dažnai laikomas ženklu, kad vakcina suveikė taip, kaip turėjo.
Geriau vengti:
Jei vieta tampa labai paraudusi, karšta, labai skausminga ar matote gausų pūliavimą, verta pasirodyti šeimos gydytojui ar vaikų ligų specialistui, kad atmestumėte infekciją. Dauguma BCG vietų užgyja savaime, be jokio gydymo.
Nesvarbu, tai skiepas po gimdymo, ar kiti kalendoriaus skiepai vėliau, kūdikiai dažnai reaguoja panašiai.
Normalios, tikėtinos reakcijos:
Paprastai viskas praeina per 1–2 paras.
Jūs geriausiai pažįstate savo kūdikį. Jei „kažkas ne taip“ ir neramu, visada galima kreiptis į savo šeimos gydytoją, vaikų ligų gydytoją, skubios pagalbos skyrių arba bendruoju pagalbos numeriu 112, jei situacija atrodo grėsminga.
Bendras orientyras, kada būtina pasitarti su medikais:
Stiprios alerginės reakcijos į skiepus yra labai retos, o skiepijimo kabinetai yra pasiruošę ir apmokyti tokias situacijas atpažinti ir valdyti.
Žiūrėti, kaip kūdikis verkia skiepijimo metu, malonumo neteikia nė vienam tėvui. Tačiau kelios paprastos priemonės palengvina situaciją abiem.
Ką galite padaryti:
Oda prie odos kontaktas
Žindymas ar maitinimas buteliuku
Švelnus supavimas ar nešiojimas
Ramus balsas, dainavimas
Jei kūdikiui pasireiškia nedidelis karščiavimas ar diskomfortas, gydytojas gali rekomenduoti paracetamolį kūdikiams, ypač su kai kuriais vėlesniais skiepais, pavyzdžiui, nuo meningokoko B. Visada tiksliai laikykitės nurodytų dozių ir vartokite tik kūdikiams skirtas formas.
Ši abejonė skamba gana dažnai. Iš pirmo žvilgsnio ji atrodo logiška, bet neatitinka to, kaip realiai veikia imuninė sistema.
Kiekvieną dieną kūdikio organizmas susiduria su tūkstančiais antigenų. Antigenai - tai įvairių mikrobų dalelės, maisto baltymai, dulkių, žiedadulkių fragmentai ir t. t. Nuo gimimo kūdikį nuolat supa bakterijos, virusai ir grybai ant odos, burnoje, žarnyne ir ore.
Palyginti su tuo, skiepuose esančių antigenų kiekis yra labai mažas. Šiuolaikinės vakcinos daug „švaresnės“ nei senesnės, tad net jei skiepų „pavadinimų“ padaugėjo, bendra antigenų našta per kelis dešimtmečius net sumažėjo.
Sveiko, laiku gimusio kūdikio imuninė sistema be vargo „susitvarko“ ir su skiepais, ir su kasdieniais aplinkos iššūkiais - jie jos neperkrauna.
Skiepai susideda ne tik iš pagrindinio antigeno. Juose gali būti:
Šios medžiagos yra labai mažuose kiekiuose, gerokai mažesniuose nei nustatytos saugios ribos. Vakcinas Lietuvoje vertina ir registruoja tokios institucijos kaip Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba, rekomendacijas teikia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) ir kitos ekspertų grupės.
Augdamas vaikas per maistą, vandenį ir aplinką natūraliai gauna daugiau tų pačių ar labai panašių medžiagų, nei yra vienoje vakcinos dozėje.
Kiekvienas skiepas, esantis Lietuvos vaikų skiepų kalendoriuje, prieš įtraukiant į programą buvo išbandytas su tūkstančiais vaikų, o vėliau nuolat stebimas, kad būtų fiksuojamos retos nepageidaujamos reakcijos.
Kartais atrodo, kad skiepų „atidėjimas“ - tai tarsi kompromisas. Tačiau iš tiesų tai reiškia, kad kūdikis ilgiau lieka be apsaugos nuo ligų, kurios būtent ankstyvame amžiuje yra pavojingiausios.
Pavyzdžiui:
„Ištempti“ skiepų grafiką pagal alternatyvius kalendorius, kurie nėra pagrįsti moksliniais tyrimais, nerekomenduoja jokios patikimos medicinos organizacijos. Taip tik prailginamas laikas, kai vaikas yra pažeidžiamiausias.
Jei abejojate ar bijote, geriau atvirai pasikalbėti su šeimos gydytoju, vaikų ligų gydytoju ar slaugytoja, o ne tyliai atidėlioti. Galima ramiai peržiūrėti kiekvieną skiepą, jo naudą ir riziką, atsižvelgiant būtent į jūsų kūdikio situaciją.
Skiepai per pirmą mėnesį - tai tik pradžia. Vėliau laukia aiškiai sudėliotas planas.
Lietuvoje įprastas skiepų kalendorius pirmaisiais gyvenimo metais (remiantis šiuo metu galiojančiomis rekomendacijomis) dažniausiai atrodo taip:
Per 24 valandas po gimimo
Pirmosios gyvenimo savaitės (arba pagal nustatytą tvarką)
Toliau prasideda skiepai nuo 2 mėnesių amžiaus, kai pagal naujagimio skiepų tvarkaraštį naudojamos kombinuotos vakcinos nuo kelių ligų iš karto (stabligės, difterijos, kokliušo, poliomielito, Hib, hepatito B ir kt.), taip pat skiepai nuo pneumokokinės infekcijos, rotaviruso, meningokokinės infekcijos, MMR (tymų, kiaulytės, raudonukės) apie metų amžių ir t. t.
Konkrečios datos ir vakcinų pavadinimai gali šiek tiek keistis, kai atnaujinamas nacionalinis kalendorius, todėl visada verta pasitikrinti ULAC ar Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėse ir sekti informaciją savo vaikui skirtuose įrašuose.
Kiekvienam vaikui vedama skiepijimų apskaita - popieriniame skiepų pažymėjime ar elektroninėje sistemoje. Ten matysite, kas jau atlikta, kas suplanuota ir kokie skiepai dar laukia.
Sprendimai dėl naujagimio skiepų daugeliui tėvų atrodo labai svarbūs ir keliantys nerimą. Jūsų prašoma leisti trumpą skausmo akimirką dabar, kad būtų išvengta ligų, kurių galbūt niekada nepamatysite.
Čia ir yra prevencijos paradoksas. Kai skiepai veikia, atrodo, kad „nieko nevyksta“. Nėra hepatito B infekcijos, kuri tyliai gadintų kepenis dešimtmečius. Nėra tuberkuliozinio meningito dvimečiui, kuris staiga nustoja vaikščioti. Nėra skubios kelionės į ligoninę dėl to, ko galėjote išvengti.
BCG skiepas, hepatito B skiepas naujagimiui ir likę skiepai kūdikiui pagal kalendorių nėra formalumas ar „varnelė“. Tai būdas kuo labiau padidinti tikimybę, kad jūsų vaikas augs sveikas ir apsaugotas nuo sunkiausių infekcijų.
Klauskite, domėkitės, paprašykite paaiškinti taip, kaip jums aišku. Ir prisiminkite: pasirinkimas skiepyti - vienas geriausiai ištirtų ir patikimiausių žingsnių, kuriuos galite žengti saugodami savo kūdikį pačiu jautriausiu jo gyvenimo laikotarpiu.