Ar normalu kūdikio drebulys? Priežastys, įprasti judesiai ir kada kreiptis į gydytoją

Smakro virptelėjimas, virpanti rankytė ar staigus rankų išskėtimas gali išgąsdinti, ypač kai dar tik mokotės suprasti savo naujagimį. Gali kilti klausimas: „Ar normalu kūdikio drebulys?“ Dažniausiai atsakymas yra taip. Kūdikio judesiai gali būti netikėti, trūkčiojantys ir nekoordinuoti, ypač jam verkiant, valgant, bundant ar miegant.

Gera žinia ta, kad didžioji dalis kūdikio trūkčiojimų ir krūptelėjimų yra nepavojingi. Dažniausiai tai rodo dar besivystančią nervų sistemą, kuri tik mokosi tiksliai valdyti kūną. Vis dėlto žinodami, kurie judesiai būdingi kūdikystei, o kada reikėtų kreiptis į gydytoją, pirmuosius mėnesius išgyvensite ramiau.

Kodėl kūdikiai dreba ir krūpčioja?

Gimusio kūdikio nervų sistema dar nėra visiškai subrendusi. Nervus dengia apsauginis sluoksnis, vadinamas mielino dangalu. Jis padeda nerviniams signalams sklandžiai ir tiksliai keliauti iš smegenų į raumenis. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais šis sluoksnis dar tik formuojasi.

Todėl signalai tarp smegenų, nugaros smegenų ir raumenų gali būti ne visai tikslūs. Dėl to judesiai kartais atrodo virpantys, staigūs ar nekoordinuoti. Tai viena iš priežasčių, kodėl kūdikio drebulys pirmieji mėnesiai yra toks dažnas reiškinys.

Judesiai gali labiau išryškėti, kai kūdikiui šalta, jis alkanas, pavargęs, susijaudinęs ar verkia. Kūdikis taip pat gali trūkčioti miegodamas arba krūptelėti nuo garso, į kurį suaugęs žmogus beveik nekreiptų dėmesio. Nors tai gali atrodyti grėsmingai, dažnai tai tėra įprasta ankstyvojo vystymosi dalis.

Įprasti kūdikio judesiai

Smakro virpėjimas ar drebėjimas

Kūdikio smakro drebėjimas yra vienas dažniausių tėvams nerimą keliančių reiškinių. Apatinė lūpa ar smakras gali kelias sekundes virpėti, ypač kai kūdikis verkia, yra nepatenkintas, alkanas ar sušalęs.

Taip nutinka todėl, kad veido raumenys dar tik mokosi tinkamai susitraukti ir atsipalaiduoti. Smakras gali pradėti virpėti perrengiant kūdikį, po maudynių ar stipriau verkiant. Kūdikiui nusiraminus arba sušilus, šis judesys paprastai praeina.

Daugumai kūdikių smakro virpėjimas gerokai sumažėja sulaukus 2-3 mėnesių. Trumpas, retkarčiais pasikartojantis drebėjimas, turintis aiškią priežastį, dažniausiai nėra pavojingas.

Rankų ir plaštakų virpėjimas

Smulkūs, virpantys plaštakų, riešų ar rankų judesiai taip pat dažni. Tėvai juos neretai apibūdina kaip kūdikio rankų drebulį. Tokie judesiai gali pasirodyti, kai kūdikis susierzina, yra alkanas, verkia arba tiesia ranką prie žaislo ar žmogaus.

Kai kuriems kūdikiams daugiau trūkčiojimų matyti aktyviojo miego metu. Tai kūdikių miego fazė, panaši į suaugusiųjų REM miegą. Tuo metu gali virpėti pirštukai, trūkčioti rankos, o po kelių akimirkų judesiai visiškai liautis.

Jeigu judesys nurimsta kūdikiui atsipalaidavus arba švelniai prilaikius galūnę, tai yra raminantis požymis. Dažniausiai tai būna normalus naujagimio virpėjimas, o ne ligos ženklas.

Moro refleksas, arba krūpčiojimo refleksas

Moro refleksas kūdikiui yra įprasta automatinė reakcija į staigų pokytį. Nuo garsesnio triukšmo, staigesnio judesio ar jausmo, kad praranda atramą, kūdikis gali:

1. Staigiai išskėsti abi rankas.
2. Išskleisti plaštakas.
3. Vėl pritraukti rankas prie kūno.
4. Kartais trumpai pravirkti.

Tai ir yra gerai žinomas Moro refleksas. Jis gali pasireikšti paguldant kūdikį į lovelę, net jei tai darote labai atsargiai. Refleksas būna ryškiausias naujagimystėje ir paprastai išnyksta sulaukus 4-6 mėnesių, kai gerėja sąmoningas judesių valdymas ir raumenų kontrolė.

Saugiai suvysčius kūdikį, laikantis šiuolaikinių saugaus miego rekomendacijų, kai kuriems mažyliams krūpčiojimas gali sumažėti. Tačiau kūdikiui pradėjus rodyti vartymosi požymius, vystymą reikia nutraukti.

Kojų virpėjimas keičiant sauskelnes

Galbūt pastebėjote, kad nuėmus sauskelnes kūdikio kojytės pradeda virpėti. Vėsesnis oras, patekęs ant odos, gali sukelti trumpą drebėjimą ar kojų virpėjimą. Kai kuriems kūdikiams pakanka vien temperatūros skirtumo tarp šiltų drabužėlių ir vėsesnio oro.

Uždengus kūdikį ir jam sušilus, judesiai turėtų liautis. Sauskelnes keiskite šiltoje patalpoje, stenkitės tai daryti greitai, o antklodę laikykite šalia. Į kūdikio lovelę nedėkite karšto vandens pūslės ar elektrinio šildančio kilimėlio, nes jie gali nudeginti ir padidinti riziką miegant.

Trūkčiojantys judesiai miegant

Kūdikių miegas nėra visiškai ramus. Aktyviojo miego metu, kuris panašus į suaugusiųjų REM miegą, mažylis gali trūkčioti, krūpčioti, šypsotis, raukytis, žįsti, grimasuoti ar trumpam pajudinti rankas ir kojas. Kvėpavimas taip pat gali šiek tiek kisti.

Tokie judesiai yra įprasta smegenų vystymosi dalis. Jie ypač pastebimi kūdikiui užsnūstant arba pereinant iš vieno miego ciklo į kitą. Jeigu trūkčiojimai vyksta tik miegant ir kūdikiui pabudus išnyksta, tai dažniausiai yra geras ženklas.

Jeigu klausiate savęs: „Kodėl kūdikis trūkčioja miegodamas?“, atsakymas gali būti paprastas - tai aktyvusis miegas. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikiai nemažai laiko praleidžia būtent šioje miego fazėje.

Kuo skiriasi kūdikio trūkčiojimai nuo traukulių?

Iš pirmo žvilgsnio ne visada lengva atskirti įprastą kūdikio drebulį nuo traukulių. Vienas naudingas požymis yra tai, ar judesį galima sustabdyti.

Įprastas virpėjimas ar trūkčiojimas dažnai liaujasi švelniai prilaikius judančią galūnę. Pavyzdžiui, virpanti rankytė gali nurimti, kai atsargiai ją apgaubiate delnu. Nespauskite stipriai ir nebandykite jėga sulaikyti judesio. Pakanka lengvos atramos.

Traukuliai, priešingai, paprastai tęsiasi nepaisant švelnaus prilaikymo. Jie gali pasireikšti ritmiškais, pasikartojančiais judesiais, kurie vyksta tam tikru dėsningu ritmu ir neturi aiškios priežasties. Traukuliai nebūtinai apima visą kūną. Kartais juda tik viena ranka, viena veido pusė ar kojos.

Nereikia bandyti pačiam nustatyti diagnozės namuose. Jei judesiai atrodo neįprasti, kreipkitės į gydytoją. Gali būti naudinga nufilmuoti epizodą, kad gydytojas galėtų jį įvertinti.

Kada kūdikio drebulys turėtų kelti nerimą?

Dažniausiai epizodai būna trumpi ir susiję su verkimu, šalčiu, išgąsčiu, alkiu ar miegu. Kreipkitės į šeimos gydytoją, vaikų ligų gydytoją arba skubiosios medicinos pagalbos konsultavimo tarnybą, jei judesiai neatitinka šio įprasto pobūdžio.

Skubiau kreipkitės medicininės pagalbos, jeigu pastebite:

• Ritmiškus, pasikartojančius judesius, kurių nepavyksta sustabdyti švelniai prilaikius galūnę.
• Drebulys tampa dažnesnis, stipresnis ar trunka ilgiau, užuot palaipsniui retėjęs.
• Neįprastus akių judesius, pavyzdžiui, įsistebeilijimą, pasikartojantį akių vartymą ar akių nukrypimą į vieną pusę.
• Kūdikis tampa neįprastai mieguistas, sunkiai pažadinamas, suglebęs ar mažiau reaguoja į aplinką.
• Kūdikis prastai valgo, pakartotinai vemia arba aiškiai pasikeičia jo įprastas maitinimasis.
• Drebulys pasireiškia be verkimo, šalčio, prabudimo, maitinimo ar miego.
• Kartu pasikeičia odos spalva, pasunkėja kvėpavimas arba kūdikis trumpam nustoja kvėpuoti.

Jeigu epizodas užsitęsia, kūdikis nekvėpuoja įprastai, pamėlynuoja ar tampa labai išblyškęs ir nereaguoja, nedelsdami skambinkite 112. Jei įmanoma, saugiai paguldykite kūdikį ant šono, patraukite aplink esančius daiktus ir nekiškite nieko į burną bei nevaržykite jo judesių.

Ką daryti, jei nerimaujate?

Stenkitės išlikti ramūs, nors matyti drebinantį kūdikį tikrai nelengva. Jei epizodas pasikartoja, nufilmuokite jį telefonu. Jei įmanoma, į kadrą įtraukite visą kūną ir nepriartinkite vaizdo pernelyg stipriai. Vaizdo įrašas gydytojui gali būti labai naudingas, ypač jei atvykus į gydymo įstaigą judesiai jau būna pasibaigę.

Taip pat pasižymėkite:

• Kada tai prasidėjo?
• Kiek laiko truko?
• Ar kūdikis verkė, buvo sušalęs, alkanas, prabudo ar miegojo?
• Ar judesys liovėsi švelniai prilaikius galūnę?
• Ar kūdikio akys buvo atmerktos, įsistebeilijusios ar vartėsi?
• Ar kūdikis reagavo į balsą ar prisilietimą?
• Ar po epizodo normaliai kvėpavo ir valgė?

Nelaukite ir neatidėliokite skubios pagalbos vien tam, kad spėtumėte nufilmuoti epizodą. Svarbiausia yra kūdikio saugumas.

Dažniausiai tai praeina savaime

Taigi, ar normalu kūdikio drebulys? Labai dažnai taip. Smakro virpėjimas, smulkūs rankų judesiai, Moro refleksas, šalčio sukeltas kojų drebėjimas ir trūkčiojimai miegant yra įprasti ankstyvosios kūdikystės reiškiniai. Kūdikio nervų sistemos vystymasis tęsiasi, o jai bręstant ir formuojantis mielino dangalams, judesiai paprastai tampa tolygesni ir labiau kontroliuojami.

Daugelis įprastų kūdikio trūkčiojimų išnyksta iki 3-4 mėnesių, nors Moro refleksas gali išlikti iki maždaug 4-6 mėnesių. Kiekvienas kūdikis vystosi savu tempu.

Pasitikėkite savo nuojauta. Jūs geriausiai pažįstate įprastą savo kūdikio elgesį. Dauguma epizodų yra nepavojingi, tačiau kitokie ar stiprėjantys judesiai, prastas valgymas, neįprasti akių judesiai ar sumažėjęs budrumas turėtų būti įvertinti gydytojo. Kreiptis patarimo tikrai nėra perdėta reakcija.