Vos pagimdai, atrodo, kad visas gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Visi aplinkui sako, kad dabar turėtų būti „laimingiausias metas gyvenime“, o tu verki duše, užsipuoli partnerį dėl smulkmenų ar guli 3 val. nakties plačiai atmerktomis akimis net tada, kai kūdikis pagaliau miega, ir galvoji: „Kas su manimi ne taip?“
Jei tai skamba pažįstamai, tu nesi „sugedusi“, nesi bloga mama ir tikrai nesi viena.
Šiame straipsnyje aptarsime, kuo skiriasi trumpalaikės po gimdymo nuotaikos („baby blues“) ir pogimdyminė depresija, kas yra po gimdymo nerimas, ir kaip suprasti, kada tai „įprastas“ hormonų nuosmukis, o kada jau reikia rimtesnės pagalbos. Jei bent viena pastraipa tau pasirodys artima, skaityk toliau. Kai kurioms moterims tokia informacija tiesiogine prasme išgelbsti gyvybę.
Dauguma akušerių Lietuvoje įspėja apie po gimdymo nuotaikų kaitą. Tada pagimdai, grįžti namo ir staiga labai aiškiai supranti, ką jos turėjo omenyje.
Skaičiuojama, kad iki 80 % naujų mamų vienaip ar kitaip patiria po gimdymo liūdesį ir staigius nuotaikų pokyčius. Taigi maždaug 8 iš 10 moterų bent trumpam atsiduria šiame „kalnelių“ etape.
Dažniausiai tai susiję su:
Tai nėra silpnumas. Tai tavo kūno ir smegenų reakcija į labai didelius pokyčius per labai trumpą laiką.
Dauguma moterų po gimdymo nuotaikų kaitą pastebi labai greitai.
Kada prasideda „baby blues“?
Dažniausiai 2-3 dieną po gimdymo
(neretai iškart grįžus namo iš ligoninės arba kai „nueina“ adrenalinas).
Kada būna sunkiausia?
Dažnai apie 5-ą dieną. Daug moterų šią dieną vadina „visiško lūžio diena“.
Kiek laiko trunka „baby blues“?
Paprastai pojūčiai apramsta per 2 savaites po gimdymo.
Gal vis dar jautiesi pavargusi, greitai susigraudini, bet tokios aštrios ir nenuspėjamos bangos rimsta.
Jei praėjo 2 savaitės, o simptomai tokie pat stiprūs ar net stiprėja, tai labai svarbus signalas pasikalbėti su šeimos gydytoju, akušere ar psichikos sveikatos specialistu apie pogimdyminę depresiją (po gimdymo depresiją).
Po gimdymo nuotaikų kaita gali atrodyti labai chaotiška. Vieną minutę juokiesi iš juokingos kūdikio grimasos, kitą – sėdi ir verki, nes sudegė skrebutis.
Dažniausi trumpalaikių po gimdymo nuotaikų simptomai:
Staigūs nuotaikų svyravimai
Vieną akimirką viskas atrodo gerai, kitą – ašaros ar susierzinimas be aiškios priežasties.
Verksmingumas
Verki „lyg iš niekur“. Dažnai vakarais arba kai išeina svečiai.
Dirglumas
Greitai susierzini, užsipuoli partnerį, mamą ar uošvienę dėl smulkmenų.
Nerimas
Daug labiau nei įprastai jaudina miego režimas, žindymas, ar viską darai „teisingai“.
Miego sutrikimai, net kai kūdikis miega
Esi išsekusi, bet galvoje – nesustojančios mintys.
Pojūtis, kad visko per daug
Paprasti dienos darbai (maitinimas, sauskelnių keitimas, nusiprausti duše) atrodo kaip maratonas.
Su „baby blues“, nepaisant viso šio chaoso:
Jei tai daugiau mažiau tavo patirtis, greičiausiai tai yra būtent trumpalaikės po gimdymo nuotaikos. Čia labai padeda poilsis, palaikymas ir užtikrinimas, kad tai laikina.
Pogimdyminė depresija, arba po gimdymo depresija, – ne tiesiog užsitęsęs „baby blues“. Tai rimta sveikatos būklė, kuriai reikia gydymo, lygiai taip pat kaip ir fiziniams susirgimams.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, manoma, kad 10–15 % mamų per pirmuosius metus po gimdymo patiria pogimdyminę depresiją. Tai mažiausiai 1 iš 10 moterų, o tikrasis skaičius greičiausiai didesnis, nes daugelis niekam nepasako, kaip iš tiesų jaučiasi.
Čia daug kam kyla klausimų.
Pogimdyminė depresija:
Todėl jei tavo kūdikiui 4 ar 9 mėnesiai ir galvoji: „Juk dabar jau per vėlu po gimdymo depresijai?“
Ne, ne per vėlu. Tai vis dar patenka į pogimdyminį laikotarpį.
Kiekvienos moters patirtis skirtinga, bet pogimdyminės depresijos simptomai dažnai panašūs.
Jei pastebi kelis iš žemiau išvardytų požymių daugumą dienų ilgiau nei 2 savaites, tai ženklas, kad reikalinga pagalba:
Nuolatinis liūdesys ar tuštuma
Didžiąją dienos dalį jautiesi prislėgta, beviltiška arba „be jausmų“.
Nebeteikia džiaugsmo tai, kas anksčiau patikdavo
Mėgti serialai, knygos, hobiai, net ir buvimas su kūdikiu atrodo tušti, be prasmės.
Mažėjantis susidomėjimas kūdikiu
Atlieki visus priežiūros darbus, bet viduje jautiesi atitrūkusi, abejinga ar net pyksti.
Stiprus nerimas ar panikos priepuoliai
Širdies plakimas, drebulys, oro trūkumo pojūtis, baimė, kad „tuoj kažkas nutiks“ ar „prarasi kontrolę“.
Sunku užmegzti ryšį su kūdikiu
Nejauti tos garsiosios „meilės iš pirmo žvilgsnio“, gali jaustis tuščia ar net suirzusi.
Sutrikęs kasdienis funkcionavimas
Net apsirengti, nusimaudyti ar atrašyti žinutę atrodo per sunku.
Atsiribojimas nuo artimųjų
Nesi atsiliepianti į skambučius, atšauki susitikimus, atrodo, kad niekas nesupras ar tau per sunku bendrauti.
Miego pokyčiai
Arba nemiga (mintys sukasi be sustojimo), arba miegotum visą laiką.
Apetito pokyčiai
Arba beveik nevalgai, arba persivalgai bandydama „numalšinti“ jausmus.
Kaltės, bevertiškumo jausmas, mintys „esu bloga mama“
Nuolatinė savikritika, visiškai neatitinkanti realybės.
Mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą
Nuo įkyrių, bauginančių vaizdinių iki konkrečių minčių ar planų.
Dėl paskutinių dviejų punktų labai svarbu pasakyti:
Mintys apie savęs ar kūdikio sužalojimą nereiškia, kad esi pabaisa. Tai rodo, kokia iš tiesų esi prastai. Tau reikia skubios pagalbos, o ne gėdos.
Ne visos moterys po gimdymo jaučiasi daugiausia liūdnos. Dalis jaučia labiausiai ne liūdesį, o didžiulę baimę.
Gali nuolat būti įsitempusi, tikrinti, ar kūdikis kvėpuoja, kas kelias minutes, budėti virš lovytės, „Google“ tikrinti kiekvieną spuogelį 2 val. nakties.
Tai gali būti po gimdymo nerimas. Jis gali pasireikšti ir atskirai, ir kartu su pogimdyminė depresija.
Šiek tiek nerimo yra visiškai normalu, bet po gimdymo nerimas atrodo kitaip:
Per didelis, nekontroliuojamas jaudinimasis
Mintys sukasi ratu, neina protingai savęs nuraminti.
Greitos, įkyrios mintys
Galvoje vienas „o kas, jeigu...“ po kito, negali sustabdyti šios grandinės.
Nuolatinis tikrinimas ar ieškojimas patvirtinimo
Tikrini kūdikio kvėpavimą, pulsą, spalvą, nuolat klausi artimųjų, ar viskas gerai.
Fiziniai simptomai
Spaudimas krūtinėje, širdies plakimas, galvos svaigimas, prakaitavimas, jausmas, kad tuoj atsitiks kažkas baisaus.
Nesugebi atsipalaiduoti
Net kai kūdikis miega ramiai, tavo kūnas kaip „ant parako“.
Vengimas
Bijai išeiti iš namų, vairuoti, leisti kam nors kitam laikyti kūdikį, bijai užmigti, nes „o jeigu kažką praleisi“.
Dalis moterų, jaučiančių stiprų po gimdymo nerimą, nesijaučia labai prislėgtos, todėl mano, kad tai negali būti pogimdyminė depresija. Tačiau po gimdymo psichikos sveikatos sutrikimai dažnai yra „mišrūs“ – su depresijos ir nerimo požymiais kartu.
Patogu šiuos du dalykus palyginti tiesiogiai. Perskaičiusi pabandyk labai švelniai paklausti savęs, kurioje pusėje labiau atpažįsti save.
„Baby blues“
Pogimdyminė depresija
Jeigu intensyvūs simptomai prasideda ar tęsiasi po 2 savaičių ribos, labiau tikėtina po gimdymo depresija, o ne vien trumpalaikės nuotaikos.
„Baby blues“
Pogimdyminė depresija
„Baby blues“
Pogimdyminė depresija
Jei pagauni save galvojant: „Kiek gali trukti po gimdymo nuotaikos, man jau 4 savaitės ir vis dar baisu?“,
tai labai aiškus ženklas pasikalbėti su specialistu apie pogimdyminės depresijos simptomus.
Miego trūkumas viską padaro dešimt kartų sunkiau. Kelis klausimus sau gali užduoti ir pati:
Jei stebuklingai savaitę išmiegotum normaliai, ar manai, kad daugmaž vėl jaustumeisi savimi?
Ar vis tiek atrodo, kad ir su poilsiu nuotaika būtų tragiška?
Ar dienoje dar būna nors trumpų akimirkų, kai jautiesi pakenčiamai ar net neblogai?
Ar nuo ryto iki vakaro viskas vienodai niūru ir sunku?
Ar artimieji pastebi, kad „esi ne tokia kaip visada“, sako, kad atrodai labai prislėgta?
Svarbi ir tavo vidinė nuojauta. Jei mažas balsas viduje tyliai šnabžda: „Man reikia pagalbos“, verta jo paklausyti. Tas balsas dažnai būna labai teisus.
Daug mamų delsdamos ieško pogimdyminės depresijos gydymo, nes jaučia gėdą. Arba galvoja: „Kitiems dar sunkiau, turiu susiimti.“
Tau nereikia pasiekti visiško dugno, kad „užsitarnautum“ pagalbą.
Lietuvoje:
Ieškoti pagalbos nereiškia, kad iš tavęs atims vaiką. Medikai nori, kad būtum saugi tu ir tavo kūdikis, ir kad būtumėte kartu. Gydymas skirtas sugrąžinti tau jėgas, o ne bausti.
Nebūtina įeiti į šeimos gydytojo kabinetą su „paruoštu tekstu“. Svarbiausia - pradėti kalbą.
Jei gali, pasakyk bent vienam žmogui, kuriuo pasitiki:
Gali sakyti taip:
Kartais padeda tiesiog parodyti straipsnį telefone ir pasakyti: „Žiūrėk, čia beveik visas tekstas apie mane.“
Lietuvoje gali kreiptis į:
Gali sakyti maždaug taip:
„Nuo gimdymo jaučiuosi labai prastai emociškai. Tai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir bijau, kad tai gali būti pogimdyminė depresija.“
Paminėk konkrečius požymius, kuriuos jauti: sunku susirišti su kūdikiu, panikos priepuoliai, beviltiškumas, įkyrios ar baugios mintys.
Tu nusipelno būti išklausyta ir rimtai priimta. Jei jautiesi „nustumta“, turi teisę pasakyti, kad tau tikrai blogai, arba registruotis pas kitą gydytoją.
Daug šeimos gydytojų, akušerių ir slaugytojų naudoja trumpą klausimyną – Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS).
Tai 10 klausimų apie tai, kaip jauteisi per paskutines 7 dienas, pavyzdžiui:
Atsakai pažymėdama vieną iš kelių variantų, pvz.: „Taip, beveik visada“, „Labai retai“, „Ne, visai ne“.
Pagal atsakymus skaičiuojamas balas, kuris padeda įvertinti, ar tikėtina pogimdyminė depresija ir ar reikia daugiau pagalbos.
EPDS nėra galutinė diagnozė, bet tai labai naudingas pirminis įrankis, padedantis apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų.
Jei nerimauji, šią skalę gali rasti ir internete (liet. arba angl. kalba), užpildyti pati, o rezultatą atsinešti pas gydytoją kaip atspirties tašką pokalbiui.
Pogimdyminė depresija ir po gimdymo nerimas yra gydomi. Daug moterų su tinkama pagalba visiškai atsigauna. Nereikia kentėti metus tikintis, kad „gal kaip nors praeis“.
Dažniausiai siūlomos:
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Padeda atpažinti minčių ir elgesio modelius, kurie blogina savijautą, ir mokytis juos keisti į realistiškesnius, padedančius.
Psichoterapija ar konsultavimas
Suteikia saugią erdvę kalbėti apie gimdymo patirtį, tapatybės pokyčius, santykius, emocijas.
Lietuvoje gali kreiptis:
Kartais tenka palaukti eilėje, todėl kuo anksčiau kreipiesi, tuo geriau.
Ne visada vien psichologinės konsultacijos pakanka, ypač kai simptomai labai stiprūs.
Gydytojas psichiatras ar šeimos gydytojas gali pasiūlyti antidepresantus. Daug moterų dėl to nerimauja, ypač jei žindo. Čia svarbi informaciją iš patikimo šaltinio.
Keli dalykai:
Svarbu prisiminti, kad ir negydoma pogimdyminė depresija yra rizikinga: tavo sveikatai, tavo gebėjimui pasirūpinti savimi ir kūdikiu, jūsų tarpusavio ryšiui.
Dėl visų klausimų kalbėkis su gydytoju ar psichiatru. Nespręsk dėl vaistų pati – nestabdyk ir nepradėk jų vartoti be mediko patarimo.
Nei vaistai, nei terapija nepakeis elementarios kasdienės paramos.
Gali padėti:
Pagalba buityje
Kažkas, kas išskalbia, išverda sriubą, apsitvarko virtuvę, palaiko kūdikį, kol nusiprausi.
Pagalba su miegu
Partneris perima bent vieną naktinį maitinimą (su nusitrauktu pienu ar mišinuku), artimieji padeda su rytiniais rūpesčiais.
Bendraminčių palaikymas
Mamų grupės poliklinikose, bendruomenės ar bažnyčios organizuojami užsiėmimai, online grupės, kur mamos atvirai kalba apie psichikos sveikatą po gimdymo.
Ribų nustatymas
Mažiau svečių, jei jie vargina. Daugiau žmonių, kurie realiai padeda, o ne tik „pasižiūrėti kūdikio“. Drąsa pasakyti, ko tau iš tikrųjų reikia.
Tai nėra prabanga. Tai dalis tavo sveikimo ir apsauga nuo to, kad po gimdymo nuotaikų kaita peraugtų į sunkią depresiją ar nerimą.
Motinystė dažnai rodoma kaip minkšti užklotai, mieguistos šypsenos ir „švytinčios“ mamos. Retai kas parodo 4 val. ryto maitinimus, kai jautiesi lyg svečias savo pačios gyvenime.
Jei reikėtų, kad iš šio teksto išsineštum tik vieną dalyką, tebūnie jis toks:
Pogimdyminė depresija, po gimdymo depresija, „baby blues“, po gimdymo nerimas – pavadinimų daug, bet svarbiausia viena:
kaip tu jautiesi dabar ir kaip tu sugebi funkcionuoti kasdien.
Jei skaitydama pagalvojai: „Čia apie mane“, labai prašau:
Pagalbos ieškojimas dėl pogimdyminės depresijos yra stiprybės, o ne nesėkmės požymis. Tu jau darai neįtikėtinai sunkų darbą – išnešiojai, pagimdei ir kasdien rūpiniesi nauju žmogumi. Rūpintis savo psichikos sveikata yra dalis to, ką daro gera mama, ir tu jau tokia esi.