Baby blues, pogimdyminė depresija ir po gimdymo nerimas - kaip atpažinti ir kada kreiptis
Vos pagimdai, atrodo, kad visas gyvenimas apsiverčia aukštyn kojomis. Visi aplinkui sako, kad dabar turėtų būti „laimingiausias metas gyvenime“, o tu verki duše, užsipuoli partnerį dėl smulkmenų ar guli 3 val. nakties plačiai atmerktomis akimis net tada, kai kūdikis pagaliau miega, ir galvoji: „Kas su manimi ne taip?“
Jei tai skamba pažįstamai, tu nesi „sugedusi“, nesi bloga mama ir tikrai nesi viena.
Šiame straipsnyje aptarsime, kuo skiriasi trumpalaikės po gimdymo nuotaikos („baby blues“) ir pogimdyminė depresija, kas yra po gimdymo nerimas, ir kaip suprasti, kada tai „įprastas“ hormonų nuosmukis, o kada jau reikia rimtesnės pagalbos. Jei bent viena pastraipa tau pasirodys artima, skaityk toliau. Kai kurioms moterims tokia informacija tiesiogine prasme išgelbsti gyvybę.
„Baby blues“: kas yra „normalus“ emocinis chaosas po gimdymo?
Dauguma akušerių Lietuvoje įspėja apie po gimdymo nuotaikų kaitą. Tada pagimdai, grįžti namo ir staiga labai aiškiai supranti, ką jos turėjo omenyje.
Kaip dažnai pasitaiko „baby blues“?
Skaičiuojama, kad iki 80 % naujų mamų vienaip ar kitaip patiria po gimdymo liūdesį ir staigius nuotaikų pokyčius. Taigi maždaug 8 iš 10 moterų bent trumpam atsiduria šiame „kalnelių“ etape.
Dažniausiai tai susiję su:
- staigiu nėštumo hormonų (estrogeno ir progesterono) kritimu
- miego trūkumu
- fiziniu atsistatymu po gimdymo ar cezario pjūvio
- didžiuliu pokyčiu, staiga tampant atsakingai už mažą žmogutį 24/7
Tai nėra silpnumas. Tai tavo kūno ir smegenų reakcija į labai didelius pokyčius per labai trumpą laiką.
Kada prasideda „baby blues“ ir kiek trunka?
Dauguma moterų po gimdymo nuotaikų kaitą pastebi labai greitai.
-
Kada prasideda „baby blues“?
Dažniausiai 2-3 dieną po gimdymo
(neretai iškart grįžus namo iš ligoninės arba kai „nueina“ adrenalinas). -
Kada būna sunkiausia?
Dažnai apie 5-ą dieną. Daug moterų šią dieną vadina „visiško lūžio diena“. -
Kiek laiko trunka „baby blues“?
Paprastai pojūčiai apramsta per 2 savaites po gimdymo.
Gal vis dar jautiesi pavargusi, greitai susigraudini, bet tokios aštrios ir nenuspėjamos bangos rimsta.
Jei praėjo 2 savaitės, o simptomai tokie pat stiprūs ar net stiprėja, tai labai svarbus signalas pasikalbėti su šeimos gydytoju, akušere ar psichikos sveikatos specialistu apie pogimdyminę depresiją (po gimdymo depresiją).
Būdingi „baby blues“ simptomai
Po gimdymo nuotaikų kaita gali atrodyti labai chaotiška. Vieną minutę juokiesi iš juokingos kūdikio grimasos, kitą – sėdi ir verki, nes sudegė skrebutis.
Dažniausi trumpalaikių po gimdymo nuotaikų simptomai:
-
Staigūs nuotaikų svyravimai
Vieną akimirką viskas atrodo gerai, kitą – ašaros ar susierzinimas be aiškios priežasties. -
Verksmingumas
Verki „lyg iš niekur“. Dažnai vakarais arba kai išeina svečiai. -
Dirglumas
Greitai susierzini, užsipuoli partnerį, mamą ar uošvienę dėl smulkmenų. -
Nerimas
Daug labiau nei įprastai jaudina miego režimas, žindymas, ar viską darai „teisingai“. -
Miego sutrikimai, net kai kūdikis miega
Esi išsekusi, bet galvoje – nesustojančios mintys. -
Pojūtis, kad visko per daug
Paprasti dienos darbai (maitinimas, sauskelnių keitimas, nusiprausti duše) atrodo kaip maratonas.
Su „baby blues“, nepaisant viso šio chaoso:
- vis tiek bent kartais pajunti džiaugsmo ar ryšio akimirkų su kūdikiu
- su pagalba ir po truputį susitvarkai su kasdieniais dalykais
- jausmai palaipsniui silpnėja ir po 2 savaičių tampa daug lengviau
Jei tai daugiau mažiau tavo patirtis, greičiausiai tai yra būtent trumpalaikės po gimdymo nuotaikos. Čia labai padeda poilsis, palaikymas ir užtikrinimas, kad tai laikina.
Kas yra pogimdyminė depresija?
Pogimdyminė depresija, arba po gimdymo depresija, – ne tiesiog užsitęsęs „baby blues“. Tai rimta sveikatos būklė, kuriai reikia gydymo, lygiai taip pat kaip ir fiziniams susirgimams.
Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, manoma, kad 10–15 % mamų per pirmuosius metus po gimdymo patiria pogimdyminę depresiją. Tai mažiausiai 1 iš 10 moterų, o tikrasis skaičius greičiausiai didesnis, nes daugelis niekam nepasako, kaip iš tiesų jaučiasi.
Kada gali prasidėti pogimdyminė depresija?
Čia daug kam kyla klausimų.
Pogimdyminė depresija:
- gali prasidėti per pirmąsias savaites po gimdymo, iš pradžių labai panaši į „baby blues“, bet negerėja ar net stiprėja
- gali prasidėti bet kuriuo metu per pirmuosius metus po gimdymo, net po kelių ar keliolikos mėnesių, ypač esant papildomam stresui ar keičiantis žindymui
Todėl jei tavo kūdikiui 4 ar 9 mėnesiai ir galvoji: „Juk dabar jau per vėlu po gimdymo depresijai?“
Ne, ne per vėlu. Tai vis dar patenka į pogimdyminį laikotarpį.
Pagrindiniai pogimdyminės depresijos simptomai
Kiekvienos moters patirtis skirtinga, bet pogimdyminės depresijos simptomai dažnai panašūs.
Jei pastebi kelis iš žemiau išvardytų požymių daugumą dienų ilgiau nei 2 savaites, tai ženklas, kad reikalinga pagalba:
-
Nuolatinis liūdesys ar tuštuma
Didžiąją dienos dalį jautiesi prislėgta, beviltiška arba „be jausmų“. -
Nebeteikia džiaugsmo tai, kas anksčiau patikdavo
Mėgti serialai, knygos, hobiai, net ir buvimas su kūdikiu atrodo tušti, be prasmės. -
Mažėjantis susidomėjimas kūdikiu
Atlieki visus priežiūros darbus, bet viduje jautiesi atitrūkusi, abejinga ar net pyksti. -
Stiprus nerimas ar panikos priepuoliai
Širdies plakimas, drebulys, oro trūkumo pojūtis, baimė, kad „tuoj kažkas nutiks“ ar „prarasi kontrolę“. -
Sunku užmegzti ryšį su kūdikiu
Nejauti tos garsiosios „meilės iš pirmo žvilgsnio“, gali jaustis tuščia ar net suirzusi. -
Sutrikęs kasdienis funkcionavimas
Net apsirengti, nusimaudyti ar atrašyti žinutę atrodo per sunku. -
Atsiribojimas nuo artimųjų
Nesi atsiliepianti į skambučius, atšauki susitikimus, atrodo, kad niekas nesupras ar tau per sunku bendrauti. -
Miego pokyčiai
Arba nemiga (mintys sukasi be sustojimo), arba miegotum visą laiką. -
Apetito pokyčiai
Arba beveik nevalgai, arba persivalgai bandydama „numalšinti“ jausmus. -
Kaltės, bevertiškumo jausmas, mintys „esu bloga mama“
Nuolatinė savikritika, visiškai neatitinkanti realybės. -
Mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą
Nuo įkyrių, bauginančių vaizdinių iki konkrečių minčių ar planų.
Dėl paskutinių dviejų punktų labai svarbu pasakyti:
Mintys apie savęs ar kūdikio sužalojimą nereiškia, kad esi pabaisa. Tai rodo, kokia iš tiesų esi prastai. Tau reikia skubios pagalbos, o ne gėdos.
O kas yra po gimdymo nerimas?
Ne visos moterys po gimdymo jaučiasi daugiausia liūdnos. Dalis jaučia labiausiai ne liūdesį, o didžiulę baimę.
Gali nuolat būti įsitempusi, tikrinti, ar kūdikis kvėpuoja, kas kelias minutes, budėti virš lovytės, „Google“ tikrinti kiekvieną spuogelį 2 val. nakties.
Tai gali būti po gimdymo nerimas. Jis gali pasireikšti ir atskirai, ir kartu su pogimdyminė depresija.
Po gimdymo nerimo požymiai
Šiek tiek nerimo yra visiškai normalu, bet po gimdymo nerimas atrodo kitaip:
-
Per didelis, nekontroliuojamas jaudinimasis
Mintys sukasi ratu, neina protingai savęs nuraminti. -
Greitos, įkyrios mintys
Galvoje vienas „o kas, jeigu...“ po kito, negali sustabdyti šios grandinės. -
Nuolatinis tikrinimas ar ieškojimas patvirtinimo
Tikrini kūdikio kvėpavimą, pulsą, spalvą, nuolat klausi artimųjų, ar viskas gerai. -
Fiziniai simptomai
Spaudimas krūtinėje, širdies plakimas, galvos svaigimas, prakaitavimas, jausmas, kad tuoj atsitiks kažkas baisaus. -
Nesugebi atsipalaiduoti
Net kai kūdikis miega ramiai, tavo kūnas kaip „ant parako“. -
Vengimas
Bijai išeiti iš namų, vairuoti, leisti kam nors kitam laikyti kūdikį, bijai užmigti, nes „o jeigu kažką praleisi“.
Dalis moterų, jaučiančių stiprų po gimdymo nerimą, nesijaučia labai prislėgtos, todėl mano, kad tai negali būti pogimdyminė depresija. Tačiau po gimdymo psichikos sveikatos sutrikimai dažnai yra „mišrūs“ – su depresijos ir nerimo požymiais kartu.
„Baby blues“ ir pogimdyminė depresija: pagrindiniai skirtumai
Patogu šiuos du dalykus palyginti tiesiogiai. Perskaičiusi pabandyk labai švelniai paklausti savęs, kurioje pusėje labiau atpažįsti save.
1. Laikas
-
„Baby blues“
- Prasideda: dažniausiai 2–3 dieną po gimdymo
- Stipriausia: apie 5 dieną
- Pagerėja: per 2 savaites po gimdymo
-
Pogimdyminė depresija
- Gali prasidėti: bet kada per pirmus metus
- Gali „perimti“ estafetę iš „baby blues“, jei tie nepraeina
- Gali pasireikšti vėliau, net jei iš pradžių jauteisi neblogai
Jeigu intensyvūs simptomai prasideda ar tęsiasi po 2 savaičių ribos, labiau tikėtina po gimdymo depresija, o ne vien trumpalaikės nuotaikos.
2. Stiprumas
-
„Baby blues“
- Gali daug verkti, jaustis labai jautri ir pavargusi.
- Vis dar būna džiaugsmo ar ramybės akimirkų.
- Su aplinkinių pagalba pavyksta atlikti pagrindinius darbus.
-
Pogimdyminė depresija
- Jausmai sunkūs, pastovūs, dažnai apibūdinami kaip „tamsus debesis“ ar „lyg po vandeniu“.
- Malonumo beveik nėra.
- Ištempti dieną iki vakaro atrodo beveik neįmanoma.
- Mintys tampa labai niūrios – nuo „nenoriu taip gyventi“ iki „gailiuosi, kad susilaukiau kūdikio“.
3. Trukmė
-
„Baby blues“
- Trumpo laikotarpio būsena, paprastai mažiau nei 2 savaitės.
- Po truputį lengvėja, ne sunkėja.
-
Pogimdyminė depresija
- Tęsiasi ilgiau nei 2 savaites, neretai kelis mėnesius, jei negydoma.
- Dažnai ne palengvėja, o su laiku stiprėja.
Jei pagauni save galvojant: „Kiek gali trukti po gimdymo nuotaikos, man jau 4 savaitės ir vis dar baisu?“,
tai labai aiškus ženklas pasikalbėti su specialistu apie pogimdyminės depresijos simptomus.
„Ar čia tik nuovargis, ar jau kažkas rimčiau?“
Miego trūkumas viską padaro dešimt kartų sunkiau. Kelis klausimus sau gali užduoti ir pati:
-
Jei stebuklingai savaitę išmiegotum normaliai, ar manai, kad daugmaž vėl jaustumeisi savimi?
Ar vis tiek atrodo, kad ir su poilsiu nuotaika būtų tragiška? -
Ar dienoje dar būna nors trumpų akimirkų, kai jautiesi pakenčiamai ar net neblogai?
Ar nuo ryto iki vakaro viskas vienodai niūru ir sunku? -
Ar artimieji pastebi, kad „esi ne tokia kaip visada“, sako, kad atrodai labai prislėgta?
Svarbi ir tavo vidinė nuojauta. Jei mažas balsas viduje tyliai šnabžda: „Man reikia pagalbos“, verta jo paklausyti. Tas balsas dažnai būna labai teisus.
Kada kreiptis pagalbos po gimdymo: tai nėra silpnumas
Daug mamų delsdamos ieško pogimdyminės depresijos gydymo, nes jaučia gėdą. Arba galvoja: „Kitiems dar sunkiau, turiu susiimti.“
Tau nereikia pasiekti visiško dugno, kad „užsitarnautum“ pagalbą.
Būtinai pasikalbėk su kažkuo, jei:
- Prasta nuotaika ar nerimas tęsiasi ilgiau nei 2 savaites po gimdymo.
- Negali užmigti net tada, kai kūdikis miega, nes smegenys „nesustoja“.
- Jauti, kad tarp tavęs ir kūdikio nėra ryšio, arba jauti visišką abejingumą.
- Sunku susitvarkyti su kasdieniais dalykais.
- Vengi žmonių, meluoji, kad „viskas gerai“, nors viduje blogai.
- Turi bauginančių minčių, kurių bijai garsiai ištarti.
Reikia kreiptis SKUBIAI, jei:
- Turi minčių apie savižudybę ar savęs žalojimą.
- Turi minčių pakenkti kūdikiui, ypač jei jauti, kad gali imtis veiksmų.
- Atrodo, kad prarandi ryšį su realybe, girdi ar matai tai, ko kiti nemato, jautiesi labai sujaudinta, „ne savo kūne“.
Lietuvoje:
- Jei esi tiesioginiame pavojuje ar bijai, kad gali pakenkti sau ar kūdikiui, skambink 112 arba vyk į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių nedelsdama.
- Emocinę pagalbą visą parą teikia „Jaunimo linija“ (8 800 28888),
„Vilties linija“ (116 123) ir kitos emocinės paramos linijos. - Taip pat galima kreiptis į Psichikos sveikatos centrą pagal deklaruotą gyvenamąją vietą.
Ieškoti pagalbos nereiškia, kad iš tavęs atims vaiką. Medikai nori, kad būtum saugi tu ir tavo kūdikis, ir kad būtumėte kartu. Gydymas skirtas sugrąžinti tau jėgas, o ne bausti.
Su kuo kalbėtis ir kaip tai pasakyti
Nebūtina įeiti į šeimos gydytojo kabinetą su „paruoštu tekstu“. Svarbiausia - pradėti kalbą.
Pirmiausia pasipasakok artimam žmogui
Jei gali, pasakyk bent vienam žmogui, kuriuo pasitiki:
- partneriui
- gerai draugei
- mamai, sesei, kitam artimam žmogui
Gali sakyti taip:
- „Nekontroliuoju savęs taip, kaip galvojau, kad galėsiu.“
- „Jaučiuosi ne tik pavargusi, bet nuolat liūdna ir įsitempusi.“
- „Mane gąsdina mintys, kurios ateina į galvą.“
Kartais padeda tiesiog parodyti straipsnį telefone ir pasakyti: „Žiūrėk, čia beveik visas tekstas apie mane.“
Pasikalbėk su sveikatos priežiūros specialistu
Lietuvoje gali kreiptis į:
- savo šeimos gydytoją
- akušerę-ginekologę ar akušerę, jei dar esi jų priežiūroje
- Psichikos sveikatos centrą (psichiatrą, psichologą)
- jei yra galimybė, į perinatalinės psichikos sveikatos specialistus (kai kuriuose didžiuosiuose miestuose)
Gali sakyti maždaug taip:
„Nuo gimdymo jaučiuosi labai prastai emociškai. Tai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites ir bijau, kad tai gali būti pogimdyminė depresija.“
Paminėk konkrečius požymius, kuriuos jauti: sunku susirišti su kūdikiu, panikos priepuoliai, beviltiškumas, įkyrios ar baugios mintys.
Tu nusipelno būti išklausyta ir rimtai priimta. Jei jautiesi „nustumta“, turi teisę pasakyti, kad tau tikrai blogai, arba registruotis pas kitą gydytoją.
Kaip vertinama pogimdyminė depresija: Edinburgo skalė
Daug šeimos gydytojų, akušerių ir slaugytojų naudoja trumpą klausimyną – Edinburgo pogimdyminės depresijos skalę (EPDS).
Tai 10 klausimų apie tai, kaip jauteisi per paskutines 7 dienas, pavyzdžiui:
- kaip dažnai jautiesi liūdna ar nerimaujanti
- ar dar gali pasijuokti, kažko laukti su malonumu
- kaip miegi
- ar kilo minčių apie savęs žalojimą
Atsakai pažymėdama vieną iš kelių variantų, pvz.: „Taip, beveik visada“, „Labai retai“, „Ne, visai ne“.
Pagal atsakymus skaičiuojamas balas, kuris padeda įvertinti, ar tikėtina pogimdyminė depresija ir ar reikia daugiau pagalbos.
EPDS nėra galutinė diagnozė, bet tai labai naudingas pirminis įrankis, padedantis apsispręsti dėl tolimesnių veiksmų.
Jei nerimauji, šią skalę gali rasti ir internete (liet. arba angl. kalba), užpildyti pati, o rezultatą atsinešti pas gydytoją kaip atspirties tašką pokalbiui.
Gydymo galimybės: tau neprivalo būti taip blogai
Pogimdyminė depresija ir po gimdymo nerimas yra gydomi. Daug moterų su tinkama pagalba visiškai atsigauna. Nereikia kentėti metus tikintis, kad „gal kaip nors praeis“.
1. Psichologinė pagalba
Dažniausiai siūlomos:
-
Kognityvinė elgesio terapija (KET)
Padeda atpažinti minčių ir elgesio modelius, kurie blogina savijautą, ir mokytis juos keisti į realistiškesnius, padedančius. -
Psichoterapija ar konsultavimas
Suteikia saugią erdvę kalbėti apie gimdymo patirtį, tapatybės pokyčius, santykius, emocijas.
Lietuvoje gali kreiptis:
- į Psichikos sveikatos centrą (pas psichiatrą, psichologą),
- į privačius psichologus / psichoterapeutus,
- į emocinės paramos organizacijas, kurios organizuoja mamų savipagalbos grupes, nuotolines konsultacijas.
Kartais tenka palaukti eilėje, todėl kuo anksčiau kreipiesi, tuo geriau.
2. Vaistai
Ne visada vien psichologinės konsultacijos pakanka, ypač kai simptomai labai stiprūs.
Gydytojas psichiatras ar šeimos gydytojas gali pasiūlyti antidepresantus. Daug moterų dėl to nerimauja, ypač jei žindo. Čia svarbi informaciją iš patikimo šaltinio.
Keli dalykai:
- Daugelis antidepresantų yra gerai ištirti žindymo metu.
- Dažnai skiriamas, pavyzdžiui, sertralinas – tai vienas iš vaistų, laikomas tinkamu daugeliui žindančių moterų.
- Sprendimas visada individualus – vertinami tiek tavo, tiek kūdikio poreikiai ir rizikos.
Svarbu prisiminti, kad ir negydoma pogimdyminė depresija yra rizikinga: tavo sveikatai, tavo gebėjimui pasirūpinti savimi ir kūdikiu, jūsų tarpusavio ryšiui.
Dėl visų klausimų kalbėkis su gydytoju ar psichiatru. Nespręsk dėl vaistų pati – nestabdyk ir nepradėk jų vartoti be mediko patarimo.
3. Praktinė ir socialinė pagalba
Nei vaistai, nei terapija nepakeis elementarios kasdienės paramos.
Gali padėti:
-
Pagalba buityje
Kažkas, kas išskalbia, išverda sriubą, apsitvarko virtuvę, palaiko kūdikį, kol nusiprausi. -
Pagalba su miegu
Partneris perima bent vieną naktinį maitinimą (su nusitrauktu pienu ar mišinuku), artimieji padeda su rytiniais rūpesčiais. -
Bendraminčių palaikymas
Mamų grupės poliklinikose, bendruomenės ar bažnyčios organizuojami užsiėmimai, online grupės, kur mamos atvirai kalba apie psichikos sveikatą po gimdymo. -
Ribų nustatymas
Mažiau svečių, jei jie vargina. Daugiau žmonių, kurie realiai padeda, o ne tik „pasižiūrėti kūdikio“. Drąsa pasakyti, ko tau iš tikrųjų reikia.
Tai nėra prabanga. Tai dalis tavo sveikimo ir apsauga nuo to, kad po gimdymo nuotaikų kaita peraugtų į sunkią depresiją ar nerimą.
Tu nesi viena ir nesi bloga mama
Motinystė dažnai rodoma kaip minkšti užklotai, mieguistos šypsenos ir „švytinčios“ mamos. Retai kas parodo 4 val. ryto maitinimus, kai jautiesi lyg svečias savo pačios gyvenime.
Jei reikėtų, kad iš šio teksto išsineštum tik vieną dalyką, tebūnie jis toks:
- Pirmosios 2 savaitės gali būti pilnos ašarų, emocijų bangų ir trumpalaikių po gimdymo nuotaikų – tai dažnai normalu.
- Jei liūdesys, nerimas ar atotrūkio jausmas trunka ilgiau nei 2 savaites ar trukdo gyventi, tai nėra kažkas, ką „turi ištverti“. Tai sveikatos būklė, kuriai nusipelno gydymo.
Pogimdyminė depresija, po gimdymo depresija, „baby blues“, po gimdymo nerimas – pavadinimų daug, bet svarbiausia viena:
kaip tu jautiesi dabar ir kaip tu sugebi funkcionuoti kasdien.
Jei skaitydama pagalvojai: „Čia apie mane“, labai prašau:
- Pasakyk apie tai žmogui, kuriuo pasitiki.
- Užsiregistruok pas šeimos gydytoją, akušerę ar Psichikos sveikatos centrą.
- Jei turi minčių apie savęs ar kūdikio žalojimą, skambink 112 arba vyk į artimiausios ligoninės priėmimo skyrių iškart.
Pagalbos ieškojimas dėl pogimdyminės depresijos yra stiprybės, o ne nesėkmės požymis. Tu jau darai neįtikėtinai sunkų darbą – išnešiojai, pagimdei ir kasdien rūpiniesi nauju žmogumi. Rūpintis savo psichikos sveikata yra dalis to, ką daro gera mama, ir tu jau tokia esi.
Mes, kaip Erby programėlės kūrėjai, neprisiimame jokios atsakomybės už sprendimus, kuriuos priimate remdamiesi šia informacija, kuri pateikiama tik bendrais informaciniais tikslais ir nėra asmeninės medicininės konsultacijos pakaitalas.
