Pirmosios savaitės su naujagimiu būna labai intensyvios. Jūs mokotės gyventi beveik nemiegodami, kūdikis mokosi būti už gimdos ribų, o kiekvienas garsesnis gurgžtelėjimas ar pakitusi odos spalva gali kelti nerimą.
Šiek tiek nerimo yra normalu, jis padeda saugoti kūdikį. Nuolatinė panika, priešingai, tik sekina. Šis gidas skirtas būti per vidurį - aiškus, ramus atspirties taškas, į kurį galite žvilgtelėti, kai kyla klausimas: „Ar tai normalu?“ arba „Ar jau metas skubiai kviesti gydytoją kūdikiui?“.
Čia daugiausia kalbama apie tai, kada skubiai kreiptis į gydytoją dėl naujagimio pirmaisiais gyvenimo savaitėmis. Tekstas orientuotas į tėvus Lietuvoje, tačiau dauguma pavojaus ženklų galioja ir kitose Europos šalyse.
Jei kada nors abejojate ar tiesiog jaučiate, kad „kažkas ne taip“, pasikliaukite savo nuojauta ir skambinkite šeimos gydytojui, budinčiam gydytojui, 8 700 60 003 (Karštosios linijos dėl sveikatos informacija) arba tiesiai į 112 esant rimtam įtarimui. Klausdami apie tokio mažo kūdikio būklę jūs niekada „neapkraunate sistemos“ be reikalo.
Žemiau išvardyti naujagimio simptomai nėra tie atvejai, kai „palauksiu ir pažiūrėsiu, gal praeis“. Jei pastebėjote bent vieną jų, nedelskite ir kreipkitės į medikus. Esant kvėpavimo sutrikimams, pamėlusioms lūpoms ar labai blogai kūdikio būklei skubiai skambinkite 112 arba vykite tiesiai į ligoninės priėmimo skyrių.
Naujagimiai prastai reguliuoja kūno temperatūrą, todėl jos pokytis gali būti labai ankstyvas infekcijos ženklas.
Skubiai skambinkite gydytojui, jei kūdikis turi:
Naujagimio karščiavimas dažnai reiškia rimtą infekciją, tokio amžiaus kūdikius paprastai reikia apžiūrėti ligoninėje. Kita medalio pusė - per žema kūno temperatūra taip pat gali rodyti infekciją ar sutrikusį cukraus kiekį kraujyje.
Keletas praktinių patarimų:
Jei pagaunate save galvojant: „Mano kūdikis labai karštas“ arba „Keistai šaltas“, nepasikliaukite vien savo ranka. Išmatuokite temperatūrą ir jei ji ne tarp 36–37,5 °C, pasitarkite su savo šeimos gydytoju ar budinčiu gydytoju. Karščiavimas kūdikiui arba neįprastai žema kūno temperatūra visada yra rimtas signalas.
Visai mažyčiai kūdikiai paprastai valgo dažnai, maždaug kas 2–3 valandas, ir dieną, ir naktį. Kartais vangus, trumpesnis maitinimas yra normalu. Bet pakartotinis, nuolatinis atsisakymas valgyti - jau ne.
Skambinkite gydytojui ar akušerei, jei:
Kai tėvai sako: „Mano kūdikis nevalgo“ ar „Kūdikis nevalgo, tik miega“, gydytojai pirmiausia pagalvoja apie dehidrataciją, per žemą cukraus kiekį kraujyje ar ankstyvus ligos požymius.
Tai galioja tiek žindomiems, tiek maitinamiems mišinuku, tiek kombinuojantiems abu būdus kūdikiams. Net jei kūdikis prisitvirtina prie krūties ar buteliuko, bet kelis kartus gurkšteli ir iškart užmiega kiekvieno maitinimo metu, verta pasitarti su specialistu.
Dauguma kūdikių atpila. Pienas ant peties, keli gurkšniai po atsirūgimo - tai įprasta kasdienybė su naujagimiu ir paprastai nėra pavojinga.
Sunerimti reikėtų, jei:
Tai labai skiriasi nuo lengvo pieno nubėgimo nuo smakro. Nuolatinis vėmimas kūdikiui gali rodyti infekciją, virškinamojo trakto problemą ar netoleravimą, kurį būtina įvertinti. Jei dvejojate, ar tai atpylinėjimas, ar vėmimas, nufilmuokite trumpą vaizdo įrašą ir parodykite gydytojui ar slaugytojai.
Šlapimo kiekis yra vienas aiškiausių naujagimio būklės rodiklių.
Apytikslė schema:
Jei kūdikis maitinamas tik krūtimi, gali prireikti poros dienų, kol pienas pilnai „ateis“, bet 4–5 parą šis šlapinimosi dažnis jau turėtų būti matomas.
Skambinkite gydytojui ar akušerei, jei:
Tėvai dažnai ieško informacijos apie „mažai šlapinasi kūdikis“ ir nerimauja ne veltui. Sumažėjęs šlapimo kiekis gali būti ankstyvas dehidratacijos ar maitinimo problemų ženklas.
Pastebėjus kraują naujagimio išmatose ar vėmime, visada būtina pasitarti su medikais.
Skubiai kreipkitės, jei:
Kartais nedidelis kraujo kiekis išmatose naujagimiui gali atsirasti ir dėl smulkaus įplėšimo ties išeinamąja anga, bet to nuspėti „iš akies“ negalima. Kraujas išmatose kūdikio ar vėmime gali rodyti infekciją, alergiją ar kraujavimą virškinamajame trakte.
Jei manote, kad matote kraują, išsaugokite sauskelnes ir, jei galite, nufotografuokite. Tai labai padeda gydytojui įvertinti situaciją.
Vėmimo spalva šiuo atveju labai svarbi.
Abi spalvos gali reikšti, kad tulžis iš žarnyno grįžta atgal į skrandį, o tai kartais būna esant žarnyno nepraeinamumui. Tai laikoma skubios pagalbos atveju, kol neįrodyta, kad kitaip.
Jei pastebite, kad geltonas vėmimas kūdikiui ar žalias vėmimas pasireiškia daugiau nei kartą, nedelsdami skambinkite 112 arba vykite į ligoninės priėmimą. Neatidėliokite iki kitos dienos ar planinės konsultacijos.
Naujagimiai labai daug miega. Iki 18–20 valandų per parą yra visiškai normalu. Tačiau jie turėtų reguliariai busti maitintis ir reaguoti į jus.
Sunerimti reikėtų, jei:
Tėvai neretai sako: „Sunkiai pažadinti kūdikį, visą laiką miega“ ir iš pradžių galvoja, kad paprasčiausiai „gerai miega“. Tačiau toks neįprastas mieguistumas gali būti infekcijos, per žemo cukraus kiekio arba kitų rimtų sutrikimų požymis.
Visi kūdikiai verkia. Kai kurie turi ypač neramias vakaro valandas, vadinamąją „raganiukų valandą“, ir tai nors ir vargina, bet dažnai yra normos ribose. Svarbiausia atskirti, ar kūdikį įmanoma bent trumpam nuraminti.
Skubiai kreipkitės pagalbos, jei:
Ilgalaikis, nepaguodžiamas verksmas gali būti skausmo, infekcijos ar virškinimo sistemos bėdų požymis. Ypač jei tai staigus pokytis ir iki tol vaikas taip nesielgė.
Ir jei jaučiate, kad nebeištveriate, visiškai gerai yra kelioms minutėms paguldyti kūdikį saugiai į lovelę, išeiti į kitą kambarį, giliai įkvėpti ir tuomet paskambinti artimiesiems, partneriui ar pagalbos linijai. Jūsų savijauta irgi svarbi.
Spalvos pokyčiai naujagimio odoje atrodo labai bauginančiai ir dažnai taip ir yra - svarbūs.
Skubiai kvieskite pagalbą (112), jei pastebite:
Tai gali rodyti nepakankamą deguonies kiekį kraujyje, širdies ar plaučių problemą. Rankos ir pėdos naujagimiui kartais gali atrodyti melsvos ar dėmėtos, ypač sušalus, ir tai gali būti normalu. Tačiau lūpų ir liežuvio pamėlimas yra visai kas kita ir reikalauja skubios pagalbos.
Kvėpavimo problemos naujagimiui visuomet laikomos neatidėliotina būkle.
Skambinkite 112 arba vykite į priėmimo skyrių, jei pastebite:
Tėvai dažnai sako: „Naujagimis knarkia“, „kūdikis šniurkščia naktį“ ir tai dažnai tėra normalus nosies užgulimas ar siauri kvėpavimo takai. Pavojingi požymiai yra pastangos kvėpuoti ir bendra būklė: ar kūdikis gerai valgo, turi normalią spalvą, ramus, ar atrodo, kad kovoja už kiekvieną įkvėpimą?
Jei abejojate, nufilmuokite kūdikio kvėpavimą ir parodykite gydytojui. Tačiau jei vidinis jausmas sako „čia kažkas rimto“, nebedelskite ir vykite į skubią pagalbą.
Minkšta vieta ant kūdikio galvytės vadinama momenėliu. Normalu, kad jis jaučiasi šiek tiek įdubęs ir minkštas.
Tą pačią dieną pasikonsultuokite su gydytoju, jei pastebite:
Išsipūtęs momenėlis gali rodyti infekciją ar padidėjusį spaudimą kaukolės viduje. Įdubęs - galimą dehidrataciją. Abu atvejai reikalauja gydytojo įvertinimo.
Kūdikių bambos kelmas atrodo gana keistai ir kinta, kol išdžiūsta ir nukrenta. Nedidelis šašelis ar lengvas paraudimas ties pačia kraštine gali būti normalu.
Greitai kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:
Tai gali būti bambos srities infekcija, kuri naujagimiams vystosi labai greitai. Anksti pradėjus gydymą, viskas paprastai išsisprendžia sklandžiai, todėl nepalikite „pažiūrėti, ar praeis savaime“.
Ne kiekvieni keisti naujagimio simptomai reiškia ligą. Kūdikiai turi daugybę „keistenybių“, kurios atrodo baisiai, bet beveik visada yra nekenksmingos.
Jei abejojate, visada geriau pasitikrinti. Tačiau būtent dėl šių dalykų patyrusios akušerės dažniausiai ramiai nusišypso ir pasako: „Taip, tai normalu“.
Naujagimiai labai dažnai žagsi. Daug kūdikių žagsėjo dar būdami mamos pilve, kai kurios mamos tai jautė kaip ritmiškus „spustelėjimus“.
Žagsulys paprastai:
Gydyti jo nereikia. Galite bandyti trumpai pamaitinti, palaikyti kūdikį vertikaliai ant rankų arba tiesiog luktelėti kelias minutes. Beveik visada žagsulys praeina savaime.
Naujagimiai daug čiaudi. Jų nosytės labai mažos ir jautrios.
Dažnas čiaudulys, jei kartu nėra:
dažniausiai tėra būdas išpūsti dulkes, pieno lašus ar gleives iš šnervių. Pirmaisiais gyvenimo savaitėmis čiaudulys nėra patikimas peršalimo ar alergijos ženklas.
Drebantis smakriukas verkiant ar trumpi, smulkūs rankyčių ir kojyčių trūkčiojimai gali atrodyti grėsmingai. Dažniausiai tai tik nesubrendusi nervų sistema.
Paprastai tai laikoma normaliu reiškiniu, jei:
Jei drebėjimas nesiliauja net laikant galūnę, judesiai ritmiški, pasikartojantys, o kartu sukasi akytės ar žvilgsnis „užstringa“, nedelsdami kreipkitės į skubią pagalbą - tai gali būti traukulių požymis. Tačiau pavienis drebantis smakriukas daugumai naujagimių yra įprastas, nekenksmingas reiškinys.
Naujagimio kraujotaka dar nesubrendusi. Kai jiems atšąla, galite pastebėti:
Jei kūdikio krūtinė ir veidas normalios, sveikos spalvos, o odos raštas išnyksta sušildžius šiltesniais drabužiais, antklode ar glaudžiant „oda prie odos“, tai dažniausiai normalu.
Sunerimkite, jei:
Tokiais atvejais verta pasitarti su gydytoju.
Jūs gyvenate kartu su savo kūdikiu. Jūs girdite jo naktinius garselius 3 valandą ryto, matote odos spalvą natūralioje šviesoje, pastebite dienos ritmą taip, kaip joks specialistas per trumpą apžiūrą nepastebės.
Jei galvoje sukasi mintis: „Kažkas ne taip“ ir šios minties niekaip nepavyksta nuvyti, vien to visiškai pakanka, kad:
Jūs nesate „isteriški“ ar „per jautrūs“. Jūs esate tėvai, kurie saugo savo vaiką.
Išsisaugokite šį straipsnį telefone, pasižymėkite naudingas sveikatos priežiūros įstaigų nuorodas ir nedvejodami klauskite, kada tik kyla abejonių dėl naujagimio simptomų. Su laiku pradėsite vis geriau skirti, kurie pirmosios savaitės ženklai naujagimio yra nekalti, o kurie - rimtesni pavojaus signalai. Tas pasitikėjimas savimi ateina pamažu.
Kol jis auga, drąsiai remkitės aplink jus esančiais specialistais ir artimaisiais. Tam jie ir yra.