Jūsų kūnas ką tik patyrė didžiulį krūvį. Nesvarbu, ar gimdymas buvo natūralus, su pagalbinėmis priemonėmis, ar atliktas cezario pjūvis, grįžimas į įprastą ritmą neturėtų tapti lenktynėmis. Svarbiausia ne vien kada pradėti sportuoti po gimdymo, bet ir kaip judėti taip, kad tai padėtų gyti, atgauti jėgas, rūpintis kūdikiu ir prisitaikyti prie pasikeitusio kūno.
Daugeliui moterų lengvas judėjimas galimas jau netrukus po gimdymo, kartais net tą pačią ar kitą dieną. Vis dėlto daug svarbiau už kalendoriaus datą yra veiklos pobūdis ir intensyvumas.
Orientacinės gairės:
Tai bendros gairės, o ne privalomi terminai. Sudėtingas gimdymas, didesni plyšimai, infekcija, padidėjęs kraujospūdis, dubens skausmas, gimdos ar kitų dubens organų nusileidimo simptomai gali reikšti, kad planą reikės koreguoti. Jei kyla abejonių, pasitarkite su šeimos gydytoju, akušeriu ginekologu, akušere ar kineziterapeutu, dirbančiu su moterų sveikata.
Vaikščiojimas po gimdymo yra vienas saugiausių būdų vėl įtraukti judesį į dieną. Jis gerina kraujotaką, mažina sustingimą ir leidžia bent trumpam išeiti į gryną orą, kai didžioji dienos dalis sukasi apie naujagimį.
Pradžioje užtenka labai nedaug. Penkios minutės iki artimiausio kampo ir atgal gali būti visos dienos užduotis. Kartais jėgų pakaks tik pasivaikščioti po namus, kol verda vanduo arbatai. Tai irgi yra judėjimas.
Krūvį didinkite ramiai:
Po cezario pjūvio pradžioje gali būti nemalonu visiškai išsitiesti. Kosint, juokiantis ar keliantis iš lovos galima švelniai prilaikyti pjūvio vietą pagalve. Dažnai patogiau pirmiausia apsiversti ant šono, o tik tada rankomis atsistumti į sėdimą padėtį.
Nėštumo metu dubens dugno raumenys daugelį mėnesių laikė didėjantį svorį. Gimdant natūraliai jie dar ir stipriai išsitempia. Tačiau net po cezario pjūvio nėštumas daro poveikį šiems raumenims, todėl dubens dugno pratimai po gimdymo tinka beveik kiekvienai moteriai.
Šie raumenys palaiko šlapimo pūslę, gimdą ir žarnyną. Jiems nusilpus, gali pratekėti šlapimas kosint, juokiantis, bėgant ar keliant automobilinę kėdutę. Kai kurios moterys jaučia sunkumą, tempimą ar svetimkūnio pojūtį makštyje, ypač dienos pabaigoje. Tai ženklas sulėtinti tempą ir kreiptis į specialistą.
Kegelio pratimai yra nesudėtingi, tačiau svarbu juos atlikti taisyklingai.
Raumenims stiprėjant, suspaudimą galima pamažu ilginti iki 10 sekundžių. Taip pat naudingi greitieji suspaudimai: greitai įtempkite ir atpalaiduokite raumenis 10 kartų.
Nereikėtų reguliariai stabdyti šlapimo srovės šlapinantis. Tai gali sutrikdyti normalų šlapimo pūslės ištuštinimą. Vieną kartą taip pajusti reikiamus raumenis galima, bet vėliau pratimus atlikite ne tualete.
Kad nepamirštumėte, susiekite pratimus su kasdieniais įpročiais: vieną seriją atlikite žindydama, kitą valydamasi dantis, dar vieną vakare ilsėdamasi. Reguliarumas duoda daugiau nei reta ilga treniruotė.
Nėštumo metu tarp tiesiųjų pilvo raumenų dažnai susidaro tarpas. Tai vadinama diastaze po gimdymo, arba pilvo tiesiųjų raumenų prasiskyrimu. Tai nėra prastos fizinės formos ženklas ir nereiškia, kad pilvas „sugadintas“. Pilvo sienai tiesiog reikia laiko ir tinkamai parinktų pratimų.
Praėjus pirmosioms pogimdyminėms dienoms, galima atlikti paprastą savikontrolę namuose:
Jei tarpas atrodo didesnis nei dviejų pirštų plotis, arba keliantis, kosint ir mankštinantis pilvo viduryje susiformuoja iškilimas ar „kupolas“, giliuosius pilvo raumenis reikėtų stiprinti atsargiau. Vis dėlto pirštų testas yra tik apytikslis. Svarbus ne tik tarpo plotis, bet ir audinių įtampa bei pilvo sienos funkcija.
Kol diastazė mažėja ir judant neatsiranda pilvo išsigaubimo, venkite atsilenkimų, intensyvių preso pratimų, pilnos lentos ir kitų didelį spaudimą pilvo sienai keliančių judesių. Tiksliausiai būklę įvertins kineziterapeutas.
Pratimai po gimdymo pilvo raumenims turėtų būti skirti giliųjų, ypač skersinio pilvo raumens, funkcijai atkurti, o ne intensyviai treniruoti išorinius „preso“ raumenis.
Galite išbandyti šiuos po gimdymo pratimus:
Šiuo laikotarpiu lėti ir kontroliuojami judesiai yra vertingesni už greitį ar pakartojimų skaičių.
Kai jau patogiai vaikštote, atliekate kvėpavimo ir dubens dugno pratimus, galima įtraukti daugiau lengvos veiklos. Tikslas yra susigrąžinti kasdienę jėgą: pakelti kūdikį, nešti skalbinius, atsistoti nuo grindų, stumti vežimėlį ir po to nesijausti visiškai išsekusiai.
Tinkami ankstyvieji pasirinkimai:
Po gimdymo mankšta neturi būti ilga. Dešimt minučių gali būti daug naudingiau nei 45 minučių treniruotė, po kurios skauda visą kūną ir nelieka jėgų naktiniams kėlimams prie kūdikio.
Po nėštumo sąnariai ir jungiamieji audiniai dar kurį laiką gali būti laisvesni. Žindant šis poveikis kai kurioms moterims taip pat išlieka ilgiau. Prie to prisideda miego stoka, todėl organizmui sunkiau atsigauti. Tai ne metas kažkam įrodinėti savo ištvermę.
Pirmosiomis savaitėmis venkite:
Daugeliui moterų apie grįžimą prie bėgimo verta galvoti ne anksčiau kaip po 12 savaičių, o dažnai ir vėliau. Prieš tai turėtumėte gebėti sparčiai eiti, pritūpti, lengvai pašokinėti ir atlikti kasdienius darbus be skausmo, šlapimo nelaikymo, sunkumo pojūčio ar kitų dubens dugno simptomų.
Kūnas gana aiškiai parodo, kada poilsio ir mažesnio tempo reikia daugiau. Svarbu šių signalų neignoruoti.
Sumažinkite krūvį ir kreipkitės patarimo, jei pastebite:
Staiga prasidėjęs gausus kraujavimas, stiprus skausmas, krūtinės skausmas, dusulys, vienos blauzdos tinimas ar staigus ryškus negalavimas reikalauja skubios medicininės pagalbos. Lietuvoje skambinkite 112. Pasitikėkite savo nuojauta, ypač jei jaučiate, kad kažkas ne taip.
Gera žinia: vidutinio intensyvumo saugus sportas po gimdymo nemažina pieno gamybos ir nepablogina jo skonio. Po įprastos treniruotės nereikia nutraukti ar išpilti pieno.
Kad judėti būtų patogiau:
Jei kyla abejonių dėl pieno kiekio, pasikalbėkite su akušere, šeimos gydytoju, žindymo konsultante ar kreipkitės į žindymo pagalbos grupę. Dažnai problema būna ne pati mankšta, o per mažai maisto, skysčių ir poilsio.
Judėjimas neišspręs kiekvienos sunkios dienos ir nepakeičia profesionalios pagalbos, kai jos reikia. Vis dėlto reguliarus švelnus aktyvumas gali pagerinti miego kokybę, suteikti daugiau energijos, sumažinti įtampą ir palengvinti pogimdyminės depresijos simptomus.
Pasivaikščiojimas su vežimėliu kartais tampa trumpa atokvėpio valanda. Penkios minutės tempimo, kol kūdikis guli šalia ant kilimėlio, taip pat turi reikšmės. Tai ne tik rūpinimasis kūnu, bet ir priminimas sau, kad tarp maitinimų, sauskelnių, skalbinių ir bemiegių naktų vis dar esate jūs.
Jei ilgai jaučiatės prislėgta, nerimaujate, jaučiatės atsiribojusi nuo kūdikio, nebepajėgiate susitvarkyti ar kyla bauginančių minčių pakenkti sau arba kitam žmogui, kreipkitės į šeimos gydytoją, psichikos sveikatos centrą ar skambinkite 112, jei kyla tiesioginis pavojus.
Nėštumas truko apie devynis mėnesius, todėl kūnui verta duoti bent tiek pat laiko atsigauti ir prisitaikyti. Kai kurios gijimo bei stiprėjimo dalys gali užtrukti dar ilgiau. Nėra jokio prizo už tai, kad kuo greičiau vėl tilptumėte į iki nėštumo turėtus džinsus.
Atsakymas į klausimą, ar galima sportuoti po gimdymo, yra taip, tačiau svarbu pasirinkti tinkamą tempą. Naudingiausi po gimdymo pratimai yra tie, kurie padeda jaustis stipresnei, stabilesnei ir geriau savo kūne. Pradėkite nuo dubens dugno, vaikščiokite, kai galite, ir krūvį didinkite kantriai. Savijauta yra svarbesnė už bandymą atrodyti taip, tarsi nėštumo ir gimdymo nebūtų buvę.