Atopinis dermatitas (egzema) kūdikiui: priežastys, požymiai ir kasdienė odos priežiūra

Atopinis dermatitas, dažnai vadinamas egzema, yra viena dažniausių kūdikių odos ligų. Ja serga maždaug 15-20 proc. vaikų, o pirmieji požymiai neretai pasirodo dar per pirmuosius šešis gyvenimo mėnesius. Jei kūdikio oda paraudo, išsausėjo ar pradėjo niežėti, tai nereiškia, kad kažką darote ne taip. Egzema kūdikiui neatsiranda dėl prastos higienos. Tinkama kasdienė priežiūra dažniausiai padeda gerokai sumažinti nemalonius simptomus.

Kas yra atopinis dermatitas?

Atopinis dermatitas yra lėtinė uždegiminė odos liga. Ji dažniausiai paūmėja ir aprimsta: ramesnius laikotarpius pakeičia niežėjimo, paraudimo ir sausumo epizodai. Problema iš dalies kyla dėl susilpnėjusio odos barjero, tai yra išorinio odos sluoksnio, kuris įprastai sulaiko drėgmę ir neleidžia dirgikliams patekti į organizmą.

Daliai vaikų odoje trūksta baltymo, vadinamo filagrinu, arba jis veikia nepakankamai gerai. Ryšys tarp filagrino trūkumo ir egzemos yra gerai ištirtas. Kai šio baltymo nepakanka, oda greičiau netenka vandens, tampa sausesnė ir pralaidesnė. Per ją lengviau patenka muilo likučiai, alergenai, bakterijos ir kiti dirgikliai. Imuninė sistema į tai reaguoja uždegimu, niežuliu ir odos sausumu.

Tai nereiškia, kad kūdikis serga infekcija ar turi silpną imunitetą. Atopinis dermatitas susijęs su paveldimais odos barjero ypatumais ir padidėjusiu imuninės sistemos jautrumu. Atopinio dermatito priežastys gali būti paveldimos, ypač jei šeimoje yra sergančiųjų egzema, astma ar šienlige, tačiau šeimos ligos istorija nėra būtina.

Kaip atrodo egzema kūdikiui?

Egzemos simptomai kūdikystėje gali skirtis nuo vyresniems vaikams ar suaugusiesiems būdingų požymių. Dažniausiai pastebima:

• Paraudusi, šiurkšti ar besilupanti oda
• Sausi, liečiant šiurkštūs plotai
• Smulkūs įtrūkimai ar jautrios odos vietos
• Stiprus niežulys
• Šlapiuojanti oda arba gelsvi šašeliai paūmėjimo metu
• Neramus miegas, dažnas veido ar kūno trynimas ir kasymasis

Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ypač dažna egzema ant veido kūdikio, ypač skruostų srityje. Sausos ir paraudusios dėmelės taip pat gali atsirasti ant kaktos ar galvos odos. Kadangi mažylis dar nemoka tiksliai pasikasyti, jis gali trinti veidą į patalynę. Kai kurie kūdikiai kasosi rankomis, ypač nusmukus ar nuėmus pirštinėles.

Kūdikiui augant ir daugiau judant, bėrimo vietos dažnai keičiasi. Vyresniems kūdikiams egzema gali atsirasti kelių linkiuose ir vidinėje alkūnių pusėje. Taip pat gali būti pažeistas kaklas, riešai, čiurnos ir liemuo.

Bėrimą aplink burną kartais sukelia seilės. Nuolatinis seilėtekis, čiulptukas ar maisto likučiai gali sudirginti ir taip jautrią odą. Ši būklė vadinama seiliniu dermatitu. Kūdikis tuo pat metu gali turėti ir seilių sukeltą sudirgimą, ir atopinį dermatitą.

Kas sukelia kūdikių egzemą?

Vienos priežasties, paaiškinančios, kodėl atsiranda egzema kūdikiui, dažniausiai nėra. Paprastai įtakos turi keli veiksniai:

• Paveldėtas polinkis į silpnesnį odos barjerą
• Imuninės sistemos veiklos ypatumai
• Odos sausumas ir drėgmės praradimas
• Dirgikliai, pavyzdžiui, muilas, skalbikliai ir seilės
• Karštis, prakaitas ir trintis
• Kai kuriems vaikams reikšmingi aplinkos alergenai

Paūmėjimas ne visada reiškia, kad pavyko nustatyti vieną konkrečią priežastį. Egzema gali sustiprėti po peršalimo, dygstant dantims ar staigiai pasikeitus orams.

Dažniausi kasdieniai dirgikliai

Sausas patalpų oras gali pabloginti odos būklę, ypač žiemą, kai namuose veikia šildymas. Šaltas oras lauke ir šiltos, sausos patalpos gali dar labiau išsausinti odą, ji gali pradėti tempti ir skilinėti.

Stiprios sudėties prausikliai taip pat dažnai sukelia sudirgimą. Venkite muilo, vonios putų ir stipriai kvapnių kūdikiams skirtų priemonių. Jautrią odą gali dirginti natrio laurilsulfatas, dažnai žymimas santrumpa SLS, ir kvapiosios medžiagos. Skalbiklio ar minkštiklio likučiai taip pat gali likti drabužiuose, ypač jei naudojamos stipriai parfumuotos priemonės.

Perkaitimas ir prakaitavimas dažnai sustiprina niežėjimą. Patalpose kūdikiui nereikia daug storų drabužių sluoksnių. Dažniausiai pakanka vieno lengvo sluoksnio daugiau nei dėvi suaugusysis, o ne kelių šiltų sluoksnių.

Vilna ir kai kurie sintetiniai audiniai gali trinti odą. Patogesni būna minkšti medvilniniai ar kiti lygūs, orui pralaidūs drabužiai. Atkreipkite dėmesį į siūles, etiketes ir šiurkščius rankogalius.

Kai kuriems žindomiems kūdikiams egzema, atrodo, paūmėja po to, kai mama suvalgo tam tikro maisto. Dažniausiai įtariami pieno produktai, kiaušiniai ar kviečiai. Vis dėlto savarankiškai atsisakyti ištisų maisto produktų grupių nereikėtų. Tai gali sukelti mitybos trūkumų, o egzema ne visada dėl to pagerėja. Ar maistas iš tiesų galėjo sukelti reakciją, turėtų įvertinti gydytojas.

Kai kuriems vaikams egzemą gali sustiprinti dulkių erkės ar gyvūnų pleiskanos, ypač jei šeimoje yra alerginių ligų. Tačiau nereikėtų manyti, kad kiekvieną paūmėjimą sukelia augintinis ar namų dulkės. Per dažnas valymas ir stiprios cheminės priemonės taip pat gali dirginti odą.

Kasdienė kūdikio odos priežiūros rutina

Tinkama kūdikių odos priežiūra yra svarbi egzemos gydymo dalis. Ji nepanaikina polinkio sirgti atopiniu dermatitu, tačiau padeda atkurti odos barjerą, sumažinti drėgmės netekimą ir išvengti dalies paūmėjimų.

Drėkinkite odą du ar tris kartus per dieną

Bent du kartus per dieną naudokite tirštą, bekvapį emolientą, o labai sausą odą patepkite ir dažniau. Kremai ir tepalai paprastai veikia geriau nei losjonai, nes juose daugiau riebalinių medžiagų ir jie sukuria stipresnį apsauginį sluoksnį.

Renkantis geriausią drėkinamąjį kremą kūdikių egzemai, verta ieškoti:

• Bekvapės sudėties
• Keramidų, padedančių palaikyti odos barjerą
• Vazelino arba parafino pagrindo tepalų
• Paprastos sudėties, su nedaug ingredientų, priemonių
• Produktų, skirtų jautriai ar į egzemą linkusiai odai

Labai sausoms ir suskilusioms vietoms, ypač prieš naktį, dažnai labiausiai tinka riebus tepalas. Dieną patogiau naudoti kremą. Losjonai yra skystesni, todėl gali greitai išgaruoti ir nepakankamai apsaugoti sausą odą.

Emolientą paskirstykite gausiai, švelniai išlygindami jį ant odos, o ne stipriai trindami. Jei naudojate priemonę indelyje, ją geriau kabinti švariu šaukšteliu arba rinktis pompą, kad į vidų nepatektų nešvarumų. Jei priemonė nuolat graužia, sukelia naują bėrimą ar mažylis dėl jos jaučiasi nepatogiai, nutraukite naudojimą ir pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.

Maudykite trumpai ir iškart patepkite odą

Maudymas pats savaime egzemos nesukelia, tačiau ilgos karštos vonios ir dažnas prausimas muilu gali pašalinti natūralius apsauginius odos riebalus. Maudykite kūdikį trumpai ir švelniai:

1. Pripilkite drungno, maždaug 36-37 °C temperatūros vandens. Temperatūrą patikrinkite riešo vidine puse arba vonios termometru.
2. Maudynės turėtų trukti 5-10 minučių.
3. Bekvapį prausiklį be muilo naudokite tik toms vietoms, kurios iš tiesų nešvarios.
4. Venkite vonios putų, kvapiųjų vonios aliejų ir šiurkščių kempinių.
5. Iškelkite kūdikį iš vonios ir nusausinkite švelniai patapšnodami rankšluosčiu. Netrinkite.
6. Per tris minutes patepkite odą emolientu, kol ji dar šiek tiek drėgna.

Tai vadinama „sudrėkink ir užrakink“ metodu. Vanduo trumpam sudrėkina paviršinį odos sluoksnį, o emolientas padeda šią drėgmę išlaikyti. Ypač kruopščiai patepkite skruostus, odos raukšles ir šiurkščias vietas, tačiau saugokite, kad tiršta priemonė nepatektų į akis.

Kūdikio nebūtina maudyti pilnoje vonioje kasdien. Tarp maudynių, priklausomai nuo šeimos įpročių ir gydytojo patarimų, gali pakakti nuplauti veidą, kaklą, rankas ir sauskelnių sritį.

Pasirūpinkite patogiais drabužiais ir tinkama temperatūra

Renkite kūdikį minkštais medvilniniais sluoksniais. Jei sprandas ar nugara karšti ir drėgni, nuvilkite vieną sluoksnį. Naujus drabužius prieš dėvint išskalbkite. Rinkitės švelnų, bekvapį skalbiklį ir nenaudokite audinių minkštiklio. Jei kūdikio oda jautriai reaguoja į skalbimo priemones, gali padėti papildomas skalavimo ciklas.

Kūdikio nagai turėtų būti trumpi ir glotnūs. Naktį nuo netyčinio kasymosi gali apsaugoti medvilniniai šliaužtinukai su uždaromis rankovėmis. Pirštinėlės tinka ne kiekvienam kūdikiui, tačiau jos turi būti tinkamo dydžio, nespausti ir nebūti tokios laisvos, kad keltų pavojų.

Žiemą, kai patalpose oras sausas, dažniausiai svarbiau reguliariai drėkinti odą, o ne pirkti specialią įrangą. Jei naudojate oro drėkintuvą, jį būtina dažnai ir kruopščiai valyti. Neprižiūrimame prietaise gali daugintis pelėsis ir bakterijos.

Kada reikalingas gydymas receptiniais vaistais?

Emolientas saugo odą, tačiau ne visada gali numalšinti aktyvų uždegimą. Jei oda ryškiai paraudusi, sustorėjusi, labai niežti ar bėrimas plinta, gydytojas gali skirti vietinio poveikio kortikosteroidą.

Esant nestipriam paūmėjimui, kūnui gali būti rekomenduojamas 1 proc. hidrokortizonas. Jį naudokite tik taip, kaip nurodė gydytojas ar kitas kvalifikuotas sveikatos priežiūros specialistas. Tepkite ploną sluoksnį tik ant uždegimo pažeistų vietų, o ne ant sveikos odos. Hidrokortizonas nėra kasdienis drėkinamasis kremas. Emolientas ir vaistas gali būti naudojami toje pačioje priežiūros rutinoje, tačiau dėl eiliškumo ir laiko tarp tepimų vadovaukitės gydytojo rekomendacijomis.

Tėvai kartais nerimauja dėl vietinio poveikio steroidų saugumo. Tinkamo stiprumo, tinkamu kiekiu ir ribotą laiką vartojami vaistai yra pripažintas egzemos gydymo būdas. Daugiau problemų kyla tada, kai be priežiūros naudojamas stiprus preparatas, jis tepamas per dažnai arba ilgai naudojamas dideliuose odos plotuose. Kūdikių oda plonesnė, todėl gydytojo nurodymai ypač svarbūs.

Jautrioms vietoms, pavyzdžiui, veidui, vokams, kaklui ar odos raukšlėms, gydytojas tam tikrais atvejais gali skirti kalcineurino inhibitorių, tokį kaip takrolimuzas ar pimekrolimuzas. Tai receptiniai vaistai, naudojami pasirinktais atvejais, ypač kai dažnas steroidų vartojimas nėra tinkamas. Niekada netepkite kūdikiui kito žmogaus paskirto kremo.

Egzema ir alergija maistui

Maisto alergija ir atopinis dermatitas yra susiję, tačiau šis ryšys dažnai suprantamas neteisingai. Klinikinių vertinimų duomenimis, maždaug 30-40 proc. kūdikių, sergančių vidutinio sunkumo ar sunkia egzema, gali būti alergiški maistui. Tai nereiškia, kad maistas sukelia egzemą kiekvienam kūdikiui.

Egzema pirmiausia susijusi su odos barjeru ir imuninės sistemos ypatumais. Alergija maistui yra atskira imuninė reakcija, kuri gali pasireikšti kartu. Kūdikis gali turėti abi būkles, tačiau pati egzema neįrodo, kad jis alergiškas maistui.

Alergijos tyrimus turėtų paskirti ir įvertinti gydytojas, ypač jei netrukus po valgymo atsiranda dilgėlinė, patinsta lūpos ar veidas, kūdikis pakartotinai vemia, kosėja, švokščia ar staiga tampa neįprastai mieguistas. Plataus spektro alergijos tyrimai kartais pateikia klaidinančius, klaidingai teigiamus rezultatus. Žindydama mama neturėtų savarankiškai atsisakyti pieno produktų, kiaušinių, kviečių ar kitų produktų, nebent taip patarė gydytojas arba dietologas. Jei kūdikis jau valgo kietą maistą, be medicininės konsultacijos nereikėtų išbraukti svarbių produktų ar atidėti jų įvedimo.

Kada kreiptis į dermatologą ar gydytoją?

Kreipkitės į šeimos gydytoją, pediatrą ar dermatologą, jei reguliarus drėkinimas ir gydytojo rekomenduotas nereceptinis hidrokortizonas nepadeda suvaldyti bėrimo. Gali reikėti kito stiprumo vaisto, patikslinti diagnozę arba sudaryti aiškų paūmėjimų gydymo planą.

Nedelskite kreiptis pagalbos, jei egzema:

• Apima didelį odos plotą arba nuolat stiprėja
• Nepagerėja nepaisant nuoseklios priežiūros
• Labai sutrikdo kūdikio miegą
• Šlapiuoja arba pasidengia gelsvais šašeliais
• Aplink bėrimą vis labiau parausta, tinsta ar oda tampa karšta
• Kartu pasireiškia karščiavimas arba kūdikis atrodo sergantis

Tai gali būti odos infekcijos požymiai. Greitai plintančios skausmingos pūslelės, įdubusios žaizdelės ar aukšta temperatūra reikalauja skubaus medicininio įvertinimo.

Dermatologo konsultacija taip pat naudinga, kai neaišku, ar tai tikrai egzema, kai bėrimas nuolat kartojasi veide arba liga trukdo kūdikiui valgyti ir miegoti, o šeimai apsunkina kasdienybę. Nereikia laukti, kol bėrimas taps labai sunkus.

Dažniausi mitai apie kūdikių egzemą

„Egzema užkrečiama“

Tai netiesa. Atopiniu dermatitu neužsikrečiama nuo kito vaiko. Jis neplinta per prisilietimą, rankšluosčius ar patalynę.

„Egzema atsiranda, nes kūdikis nešvarus“

Prasta higiena egzemos nesukelia. Priešingai, per dažnas prausimas, karštas vanduo ir stiprus muilas gali pažeisti odos barjerą bei sustiprinti simptomus. Pakanka švelnios, kasdieniams poreikiams pritaikytos higienos.

„Kūdikis tiesiog išaugs šią ligą“

Daugelio vaikų būklė su amžiumi pagerėja. Maždaug 50 proc. vaikų reikšmingas pagerėjimas gali pasireikšti iki penkerių metų, tačiau aktyvią egzemą vis tiek reikia tinkamai prižiūrėti. Kai kuriems vaikams išlieka sausa ar jautri oda, o vėliau gali pasireikšti rankų egzema, šienligė ar astma. Pagerėjimas dažnas, tačiau tai nėra priežastis nekreipti dėmesio į nuolatinius simptomus.

Ką daryti su kūdikio egzema: praktiškas požiūris

Svarbiausia ne tobulumas, o nuoseklumas. Drėkinkite odą du ar tris kartus per dieną, maudykite trumpai ir drungname vandenyje, venkite kvapiųjų priemonių bei perkaitimo. Aktyvų uždegimą gydykite tik kūdikiui skirtu ir sveikatos priežiūros specialisto rekomenduotu vaistu.

Dažniausiai padeda paprasta rutina: minkšti drabužiai, švelnus prausimas, gausus emoliento sluoksnis ir anksti pradėtas paūmėjimo gydymas. Jei nesate tikri, ar bėrimas yra egzema, niežulys neleidžia kūdikiui miegoti arba oda atrodo infekuota, kreipkitės į šeimos gydytoją, pediatrą ar dermatologą. Tinkamas kūdikių egzemos gydymas padeda apsaugoti odos barjerą ir palengvina kasdienybę tiek mažyliui, tiek visai šeimai.