Pogimdyminė depresija - simptomai, rizikos veiksniai ir kaip ieškoti pagalbos

Pirmosios savaitės su naujagimiu dažnai vaizduojamos kaip ypatingai gražus ir laimingas metas. Tačiau daugeliui mamų jos būna ir bauginančios, vienišos, gerokai sunkesnės, nei buvo tikėtasi. Jei jaučiatės prislėgta, apimta panikos, pikta, atsiribojusi ar vos pajėgiate išgyventi dieną, jūs nesate bloga mama. Gali būti, kad išgyvenate depresiją po gimdymo, ir pagalba yra prieinama.

Pogimdyminė depresija yra sveikatos būklė, o ne meilės vaikui ar jūsų gebėjimo būti mama matas. Kreiptis pagalbos nėra silpnumas. Tai rūpestis savimi, kūdikiu ir visa šeima.

Pogimdyminė depresija yra dažna, tačiau ne visada atpažįstama

Manoma, kad 10-15 proc. mamų po gimdymo patiria pogimdyminę depresiją. Tikrasis skaičius gali būti didesnis, nes ne kiekviena moteris išdrįsta pasakyti, kas vyksta. Gėda, baimė būti įvertintai ar mintis, kad reikia tiesiog „labiau pasistengti“, neretai užkerta kelią pagalbai.

Naujų mamų depresija gali prasidėti dar nėštumo metu, pirmosiomis dienomis po gimdymo arba praėjus keliems mėnesiams. Ji ne visada pasireiškia nuolatiniu verkimu. Vienos mamos jaučia stiprų nerimą, kitos apima tuštuma, pyktis, emocinis atbukimas, nepakeliamas nuovargis ar jausmas, kad nebeatpažįsta savęs.

Galite rūpintis kūdikiu, lankytis pas gydytojus, šypsotis artimiesiems ir įkelti linksmą nuotrauką į socialinius tinklus. Iš šalies gali atrodyti, kad viskas gerai. Viduje tuo metu gali vykti labai sunki kova.

Pogimdyminė depresija gali paliesti bet kurią mamą, nepriklausomai nuo amžiaus, pajamų, šeiminės padėties, kultūrinės aplinkos ar to, ar nėštumas buvo planuotas. Su emociniais sunkumais po vaiko gimimo gali susidurti ir partneriai bei įtėviai, tačiau šiame straipsnyje kalbama apie mamų savijautą.

Po gimdymo liūdesys ar pogimdyminė depresija?

Daugybė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį po gimdymo liūdesį. Staiga keičiasi hormonų pusiausvyra, trūksta miego, kūnas atsigauna po nėštumo ir gimdymo, o visas gyvenimas pasikeičia per vieną dieną. Tai didžiulis krūvis.

Po gimdymo liūdesys dažniausiai prasideda praėjus kelioms dienoms po gimdymo. Gali norėtis verkti, svyruoti nuotaika, didėti jautrumas, dirglumas, nerimas ar jausmas, kad visko per daug. Paprastai šie pojūčiai susilpnėja savaime per dvi savaites.

Skirtumas tarp po gimdymo liūdesio ir depresijos nėra vien tai, ar verkiate. Svarbu, kiek ilgai trunka simptomai, kokio jie stiprumo ir ar laikui bėgant savijauta gerėja, ar blogėja.

Po gimdymo liūdesiui dažniausiai būdinga:

• Prasideda per pirmąsias kelias dienas po gimdymo
• Pastebimai palengvėja maždaug per dvi savaites
• Emocijos ateina bangomis, nėra nuolatinės
• Paprastai netrukdo atlikti kasdienių veiksmų
• Bent iš dalies padeda poilsis, maistas, artimųjų palaikymas ir nuraminimas

Pogimdyminė depresija simptomai gali būti tokie:

• Sunki savijauta tęsiasi ilgiau nei dvi savaites
• Liūdesys ar nerimas stiprėja, o ne mažėja
• Darosi sunku susitvarkyti su įprastais kasdieniais reikalais
• Trūksta jėgų pavalgyti, nusiprausti, pamiegoti ar išeiti iš namų
• Jaučiatės nutolusi nuo kūdikio arba išsigąstate savo minčių
• Nebedžiugina tai, kas anksčiau ramindavo ar teikdavo malonumą

Jeigu svarstote, ar jūsų būsena jau „pakankamai bloga“, kad galėtumėte ieškoti pagalbos, vien šio klausimo pakanka pokalbiui su specialistu. Nereikia laukti krizės.

Depresija po gimdymo simptomai: į ką atkreipti dėmesį

Kiekviena moteris pogimdyminę depresiją išgyvena savaip. Vienoms vyrauja liūdesys, kitoms labiau juntamas nerimas, pyktis, įtampa ar emocinis sustingimas.

Galite atpažinti vieną požymį arba kelis. Šis pogimdyminės depresijos simptomų sąrašas gali padėti tiksliau įvardyti savo patirtį:

• Nuolatinis liūdesys, ašarojimas, tuštuma ar beviltiškumas
• Dingęs susidomėjimas veiklomis, kurios anksčiau patikdavo
• Sunkumas pajusti ryšį su kūdikiu ar kurti artumą
• Stipri kaltė, gėda, menkavertiškumo jausmas
• Mintys, kad esate „bloga mama“, nors nuoširdžiai stengiatės
• Apetito pokyčiai, beveik nevalgote arba valgote norėdama nusiraminti
• Nemiga net tada, kai kūdikis miega ir turite galimybę pailsėti
• Alinantis nuovargis, stipresnis nei įprastas naujų tėvų išsekimas
• Atsiribojimas nuo draugų, šeimos ar partnerio
• Sunku susikaupti, priimti sprendimus, prisiminti paprastus dalykus
• Nuolatinė įtampa, įkyrios mintys ar nuojauta, kad nutiks kažkas blogo
• Pyktis, nekantrumas, irzlumas, kurie jums nebūdingi
• Įkalinimo jausmas, emocinis nejautrumas ar mintys, kad nebepajėgiate
• Mintys susižaloti, pakenkti kūdikiui arba tiesiog dingti

Ne kiekviena įkyri mintis reiškia, kad norite pakenkti savo vaikui. Stiprus nerimas po gimdymo kartais sukelia gąsdinančius, nepageidaujamus vaizdinius būtent todėl, kad jums labai rūpi kūdikio saugumas. Vis dėlto mintys apie savęs ar kūdikio žalojimą reiškia, kad profesionalios pagalbos reikia skubiai. Pasakykite kam nors šiandien.

Kada reikalinga skubi pagalba

Jei manote, kad galite įgyvendinti mintis pakenkti sau ar kitam žmogui, skambinkite 112 arba vykite į artimiausios ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Nelikite su tokiomis mintimis viena.

Emocinę paramą visą parą galima gauti paskambinus į „Vilties liniją“ 116 123. Jei šalia yra artimas žmogus, pasakykite jam tiesiai, kad jums nesaugu būti vienai, ir paprašykite pasilikti kartu.

Retais atvejais po gimdymo gali išsivystyti pogimdyminė psichozė. Jai būdingas stiprus sumišimas, neįprastas sujaudinimas, balsų girdėjimas ar vaizdų matymas, kurių nemato kiti, paranojiškos mintys ar realybės neatitinkantys įsitikinimai. Tai yra skubi medicininė būklė. Nedelsdami skambinkite 112.

Kodėl atsiranda depresija po gimdymo?

Vieno aiškaus atsakymo, kokios yra depresijos po gimdymo priežastys, nėra. Dažniausiai susideda biologiniai pokyčiai, emocinė įtampa, ankstesnės patirtys ir kasdieniai naujagimio priežiūros iššūkiai.

Sudėtingas gimdymas nebūtinai sukelia depresiją, kaip ir sveiko kūdikio gimimas nuo jos neapsaugo. Vis dėlto tam tikros aplinkybės gali padidinti tikimybę susidurti su sunkumais.

Pogimdyminė depresija rizikos veiksniai:

• Anksčiau buvusi depresija, nerimo sutrikimas, patirtos traumos ar bipolinis sutrikimas
• Depresija arba nerimas nėštumo metu
• Nuotaikos sutrikimų atvejai šeimoje
• Traumuojantis, bauginantis ar komplikuotas gimdymas
• Neišnešiotas kūdikis arba gydymas naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje
• Žindymo sunkumai ar lėtas fizinis atsistatymas po gimdymo
• Praktinės ir emocinės paramos stoka
• Įtampa santykiuose, konfliktai ar smurtas artimoje aplinkoje
• Finansiniai sunkumai, nestabilus būstas ar nerimas dėl darbo
• Neplanuotas nėštumas arba prieštaringi jausmai dėl motinystės
• Perfekcionizmas ir spaudimas viską atlikti „teisingai“
• Didelis jautrumas hormonų pokyčiams, pavyzdžiui, labai ryškus priešmenstruacinis sindromas ar anksčiau pasireiškę nuotaikos pokyčiai vartojant hormoninę kontracepciją

Miego trūkumas gali sustiprinti visus simptomus. Taip pat ir vienatvė. Mama, kelias dienas neturėjusi normalaus pokalbio su kitu suaugusiu žmogumi, gali pradėti galvoti, kad tik jai vienai taip sunku. Tai netiesa.

Kodėl tiek daug mamų nesikreipia pagalbos?

Didelė kliūtis yra gėda ir visuomenės lūkesčiai. Iš naujų mamų dažnai tikimasi dėkingumo, spinduliuojančios laimės, visiško pasitenkinimo ir akimirksniu užsimezgusio ryšio su kūdikiu. Kai tikrovė kitokia, gali būti labai sunku apie tai kalbėti.

Galbūt galvojate: „Turėčiau būti laiminga.“ Arba: „Kitos mamos susitvarko, kodėl man neišeina?“

Tokios mintys rodo, kad jums sunku. Jos nėra įrodymas, kad esate nepakankama.

Baimė būti pasmerktai taip pat labai stipri. Kai kurios mamos nerimauja, kad šeimos gydytojas, akušeris ginekologas, slaugytoja ar socialinis darbuotojas palaikys jas netinkamomis auginti vaiką. Gali bauginti ir mintis, kad kūdikis bus atskirtas nuo šeimos.

Kreipimasis dėl pogimdyminės depresijos nereiškia, kad iš jūsų bus atimtas kūdikis. Specialistų tikslas yra padėti šeimai ir užtikrinti mamos bei vaiko saugumą. Atviras pasakojimas apie depresiją, nerimą, įkyrias mintis ar išsekimą dažniausiai yra pirmas žingsnis į tinkamą pagalbą. Prašyti pagalbos reiškia, kad rūpinatės savimi ir savo vaiku.

Kartais depresija po gimdymo nepastebima, nes ji neatrodo kaip liūdesys. Mama gali sakyti, kad yra „tiesiog pavargusi“, skųstis galvos skausmais, itin griežtai kontroliuoti dienotvarkę arba nuolat jaustis įsitempusi. Tai gali būti nerimo sutrikimo, depresijos arba abiejų būklių ženklas.

Kur kreiptis pagalbos po gimdymo

Jums nereikia visko papasakoti tobulai ar iš karto. Kartais užtenka vieno sakinio: „Po gimdymo nebepajėgiu susitvarkyti.“ Arba: „Manau, kad man gali būti pogimdyminė depresija.“

Pradėkite nuo šeimos gydytojo ar nėštumą prižiūrėjusio specialisto

Jei svarstote, kada kreiptis pagalbos po gimdymo, atsakymas paprastas: kuo greičiau, kai jūsų savijauta kelia nerimą, trukdo ilsėtis, rūpintis savimi ar kūdikiu. Pirmiausia galite kreiptis į savo šeimos gydytoją, gydytoją akušerį ginekologą, psichikos sveikatos centrą ar bendruomenės slaugytoją.

Specialistas įvertins simptomus, aptars gydymo galimybes, prireikus skirs tyrimus, kad būtų atmestos fizinės priežastys, pavyzdžiui, mažakraujystė ar skydliaukės veiklos sutrikimai. Taip pat gali nukreipti pas psichologą ar gydytoją psichiatrą.

Jeigu galite, aiškiai pasakykite, kiek laiko tęsiasi simptomai, kaip jie veikia miegą ir kasdienį gyvenimą, ar kyla gąsdinančių minčių. Jei kalbėti sunku, į vizitą atsiveskite partnerį, draugę arba atsineškite užrašytus svarbiausius dalykus.

Pasiteiraukite apie pogimdyminės depresijos testą

Pogimdyminės depresijos testas, dažnai paremtas Edinburgo pogimdyminės depresijos skale, yra trumpas klausimynas, padedantis pastebėti galimus depresijos ir nerimo požymius. Jį gali pasiūlyti sveikatos priežiūros specialistas, o internete galima rasti savęs įvertinimui skirtų versijų lietuvių kalba.

Tai nėra diagnozė, o vien balas neapibūdina visos jūsų patirties. Vis dėlto klausimynas gali padėti suprasti, kad savijautos nereikia nuvertinti ir verta kreiptis į specialistą.

Pasikalbėkite su psichikos sveikatos specialistu

Daug padėti gali psichologas, psichoterapeutas ar gydytojas psichiatras, turintis patirties dirbant su moterimis nėštumo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Lietuvoje pirminės psichologinės pagalbos ir psichiatro konsultacijų galima ieškoti psichikos sveikatos centruose, poliklinikose arba privačiai.

Kai kuriais atvejais siuntimo nereikia, tačiau verta pasitikslinti savo gydymo įstaigoje. Jei nežinote, nuo ko pradėti, paskambinkite į poliklinikos registratūrą ir pasakykite, kad jums reikia pagalbos dėl emocinės būklės po gimdymo.

Palaikymo grupės mamoms, gyvi ar nuotoliniai susitikimai ir patikima informacija taip pat gali sumažinti vienišumo jausmą. Išgirsti kitą mamą sakant „man buvo panašiai“ kartais būna labai svarbu.

Pogimdyminė depresija gydymas yra veiksmingas

Nėra jokio apdovanojimo už tylų kentėjimą. Pogimdyminė depresija gydymas padeda, o daugelis mamų, gavusios tinkamą priežiūrą, palaipsniui pasijunta geriau.

Psichoterapija

Pokalbių terapija dažnai yra vienas pirmųjų gydymo būdų. Kognityvinė elgesio terapija gali padėti atpažinti savikritiškas mintis, keisti žalingus įsitikinimus ir rasti praktinių būdų išbūti sunkiais momentais.

Naudinga gali būti ir tarpasmeninė psichoterapija, ypač jeigu prislėgtą nuotaiką stiprina santykių pokyčiai, konfliktai, netektis ar paramos trūkumas.

Terapijoje nebūtina kalbėti vien apie kūdikį. Jūs esate ne tik mama. Jūsų kūnas, tapatybė, santykiai, ankstesnės patirtys, pyktis, baimės ir viltys taip pat svarbūs.

Vaistai

Esant vidutinio sunkumo ar sunkiai pogimdyminei depresijai, antidepresantai gali būti svarbi gydymo dalis. Dažnai skiriami selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai, trumpinami SSRI. Kai kurie jų gali būti vartojami ir žindant, tačiau sprendimas visuomet priimamas individualiai su gydytoju.

Šeimos gydytojas ar gydytojas psichiatras aptars naudą, galimą šalutinį poveikį, jūsų psichikos sveikatos istoriją ir žindymo klausimus. Nepradėkite ir nenutraukite vaistų vartojimo staiga, nepasitarusi su gydytoju. Negydoma depresija taip pat turi pasekmių, o jūsų savijauta yra svarbi.

Palaikymo grupės ir praktinė pagalba

Palaikymo grupė neatstoja skubios medicininės pagalbos, tačiau gali tapti stipria atrama. Kai kuriuose susitikimuose galima dalyvauti kartu su kūdikiu, todėl nereikia ieškoti, kam jį palikti. Nuotolinės grupės patogios mamoms, kurios dažnai žindo, negali išeiti iš namų ar yra pernelyg pavargusios keliauti.

Praktinė pagalba irgi yra svarbi sveikimo dalis. Kaimynė, atnešusi šilto maisto, sesuo, sudėjusi skalbinius, ar draugė, palaikiusi kūdikį, kol jūs nusiprausiate, gali atrodyti kaip smulkmenos. Išsekusiai mamai tai nėra smulkmenos.

Gyvenimo būdo pokyčiai kaip papildoma parama

Judėjimas, miegas, maistingas maistas ir bendravimas savaime depresijos neišgydo. Niekas neturėtų sakyti, kad užtenka išeiti pasivaikščioti ir viskas praeis. Tačiau šie dalykai gali padėti greta terapijos ir gydymo vaistais.

Rinkitės mažiausią įmanomą žingsnį:

• Dešimt minučių lauke su vežimėliu
• Miegas, kol kažkas kitas prižiūri kūdikį
• Normalus maistas vietoje sausainių ir atšalusios arbatos
• Viena nuoširdi žinutė žmogui, kuriuo pasitikite
• Reguliarus pokalbis su kitu suaugusiuoju
• Leidimas priimti pagalbą neatsiprašant dėl netvarkos namuose

Maži žingsniai vis tiek yra žingsniai.

Kaip padėti mamai po gimdymo

Partneriai, artimieji ir draugai dažnai nori padėti, bet nežino, ką pasakyti. Pirmiausia išklausykite, nebandydami iš karto taisyti situacijos ar sumenkinti jausmų.

Paklauskite tiesiai: „Kaip tu iš tikrųjų laikaisi?“ Tada palaukite. Neskubėkite užpildyti tylos.

Jeigu svarstote, kaip padėti mamai po gimdymo, rinkitės konkrečią ir nuoseklią paramą:

• Sužinokite, kokie yra pogimdyminės depresijos požymiai, ir į pokyčius žiūrėkite rimtai
• Sakykite: „Aš tavimi tikiu“ ir „Tu dėl to nekalta“
• Venkite frazių: „Bet juk kūdikis sveikas“ arba „Turėtum džiaugtis šiuo laiku“
• Pabūkite su kūdikiu, kad mama galėtų pamiegoti, nusiprausti, pavalgyti, pasivaikščioti ar nueiti į konsultaciją
• Siūlykite konkretų veiksmą: „Antradienį atvešiu vakarienę“ geriau nei „Jei ko reikės, skambink“
• Paskatinkite susisiekti su šeimos gydytoju, psichologu ar psichikos sveikatos centru
• Pasiūlykite paskambinti kartu, būti šalia konsultacijos metu arba palydėti į vizitą
• Pasiteiraukite pakartotinai, ne vieną kartą
• Jei ji kalba apie savęs ar kūdikio žalojimą, kvieskite skubią pagalbą

Nenumokite ranka į pyktį, atsiribojimą, paniką ar emocinį nejautrumą vien todėl, kad mama neverkia. Depresija ne visada būna tyli.

Jūs taip pat verta rūpesčio

Motinystė nereiškia, kad turite išnykti kaip žmogus. Jūs galite norėti pagalbos. Galite pasakyti, kad nesidžiaugiate kiekviena akimirka. Galite išgyventi sudėtingus jausmus dėl gimdymo, žindymo, savo kūno, santykių ar pasikeitusio gyvenimo.

Depresija po gimdymo gali įtikinti, kad ateitis visuomet bus tokia tamsi. Tai nėra tiesa. Su pagalba, gydymu, laiku ir palaikymu žmonės pasveiksta.

Jums nereikia pirmiau pasijusti dar blogiau, kad nusipelnytumėte pagalbos. Pasakykite bent vienam žmogui šiandien. Šeimos gydytojui, akušeriui ginekologui, partneriui, draugei ar mamai, kuri, atrodo, suprastų.

Pogimdyminė depresija pagalba padaro jus ne silpnesne, o stipresne ir saugesne mama.